Paviešink savo darbalaukį

Artėjant Vėlykoms gimė idėja naujai blogerių akcijai „Paviešink savo darbalaukį“. Šios akcijos esmė padaryti savo darbalaukio ekrano nuotrauką (screenshot) ir joje pažymėti 3-5 dažniausiai naudojamas programas ar aplankalus, kurie matosi jūsų darbalaukyje. Juos reikėtu išvardinti pagal svarbumą žemėjančia tvarka (po nuotrauka) ir trumpai aprašyti, kodėl dažniausiai naudojatės. Taip daugiau sužinosime vieni apie kitus, kuo užsiimame virtualiame gyvenime (prie kompiuterio).

Taigi, kaip šios akcijos autorius pirmasis prisidedu ir įkeliu savo darbalaukio nuotrauką, kurioje pažymėjau dažniausiai naudojamas programas (tiksliau nuorodas į jas) bei aplankalus. Google chrome nežymėjau, nes ir taip aišku, kad be naršykles negyvenu (Nors reikėjo ir skype nežymėti).

 

  • Skype – vienas pagrindiniu susisiekimo būdų, neskaitant mobilaus telefono bei el. pašto, todėl tai neatsiejama kompiuterio dalis
  • Macromedia Dreamweaver – labai sena, bet man patogi programa skirta rašyti kodui. Dažnai tenka redaguoti įvairius skriptus, todėl šią programą naudoju labai dažnai.
  • FileZilla Client – nepakeičiama programa norint greitai įkelti failus į hostingą, todėl ją taip pat dažnai naudoju kaip ir Dreamweaver.
  • Photoshop Portable – dažnai tenka kurti dizaino elementus ar tiesiog redaguoti nuotraukas ir t.t, todėl šią programą taip pat tenka gana dažnokai naudotis
  • Facebook – aplankalas, kuri labai dažnai atidarau, nes (kaip jau tikriausiai pastebėjote iš mano straipsnių) domiuosi facebook naujovėmis. Šiam aplankalui gali prilygti nebent tik muzikos ar serveriai.lt aplankalai.

Jei ketinate prisidėti prie šios akcijos būtu malonu, jei apie tai praneštumėte komentaruose, kad galėčiau sekti visus akcijos dalyvius.

Akcijoje dalyvauja:

Blogerio deklaracija

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.

Nusirašiau iš Simono tinklaraščio. Pritari? Nusirašyk ir tu!

Svetainių kūrimo motyvacijos

Kokiu motyvu kuriamas pats pirmasis internetinis projektas? Dažniausiai kuriamas tik tam, kad turėti savo asmeninę erdvę internete arba pasipuikuoti prieš draugus. Sveikintina jei pirmasis internetinis projektas yra asmeninis blogas ar pan, bet dažniausiai kuriami nereikšmingi warez tipo projektai. Dar blogiau jei pirmasis projektas wap – skirtas mobiliesiems telefonams. Nors aš pats pradėjau būtent nuo to ir iki šių dienų sėkmingai išvysčiau savo pačius pirmuosius projektus, tačiau nepatariu jums to daryti, nes pasikeitus motyvacijai norimo uždarbio iš wap projektų bus sunku pasiekti ir galiausiai teks pradėti domėtis www internetu. Žinoma yra išimčių kai wap projektai neša net didesnį pelną nei web, bet tokie projektai dažniausiai kuriami įmonių. Jei kuriami fizinių asmenų, tai dažniausiai būna jau nebe pirmas projektas.
Taigi grįžtant prie svetainių kūrimo motyvacijų paminėsiu kitą motyvaciją. Kai draugų pagyros projekto atžvilgiu išblėsta ar tiesiog patį kūrėja pasieka išganingesnės mintys keičiasi ir svetainių kūrimo motyvacijos. Sekantis projektas kuriamas turint tikslų siekį. Tai dažniausiai būna noras pasipelnyti, bet dauguma daro klaidą ir kuria įvairiausių buxu ar vėl warez projektus su php-fusion varikliu. Žinoma tokie projektai kažkiek neša pelno, o kai kurie gerai išvystyti warez projektai gali atnešti ir nemažus pinigus iš reklamų ir talpyklų, kurios moka už atsisiuntimus. Kai šiek tiek pasidomima apie SEO, AdSense motyvacijos vėl šiek tiek keičiasi. Kitas projektas kuriamas su iš anksto gerai apgalvotu domenu seo atžvilgiu, iš anksto žinomi raktažodžiai pagal kuriuos bus siekiama svetainę iškelti į paieškos rezultatų pirmąsias vietas. Turinys dažniausiai jau iš anksto suplanuotas ir neatsakingai nebepildomas.
Žinoma besikeičiant motyvacijoms galima keisti ir projektą, juk tobulybei ribų nėra, bet jei nuo pradžių pasirinkta netinkama svetainės tematika kelias link tobulybės gali būti ir labai sunkus.
Būtu įdomu sužinoti kokios motyvacijos vedini šiuo metu jūs kuriate internetinius projektus?

Moters dienos šventei jau 100 metų

Norėčiau pasveikinti visas moteris su 100-tąja tarptautine Moters diena – Kovo 8-tąja. Jau šimtąjį kartą visame pasaulyje švenčiama šį diena. Taip jau sutapo, kad šįkart moters dienos šventė tą pačią dieną kaip ir Užgavėnės tad derėtu vyrams iškepti blynų ir prie jų įteikti puokštę tulpių 🙂

Šventės

Nesenai praėjo dvi šventės: Vasario 14d. – Šv. Valentino diena ir Vasario 16d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Manau nedaugeliui abi šios šventės yra vienodai svarbios. Jaunesniems žmonėms svarbesnė Valentino diena, senesniems ar labiau gerbiantiems Lietuvą daug svarbesnė Vasario 16d. Bet… ar šią dieną galime vadinti švente jei jos niekas nešvenčia? Galbūt mano iškreiptas šventimo supratimas, bet vėliavos iškėlimas man toli gražu nepanašu į šventę. Visa ši diena per kurią reiškiasi įvairiausi signatarai labiau primena į gedulą prisimenant istoriją. Daugumai ši diena tik papildomas laisvadienis. Tai ar verta šią dieną vadinti švente, jei išskyrus valstybės valdymo sistemą daugiau niekas nešvenčia? Manau tai turėtu būtu įsimintina diena, minėjimas ar kaip kitaip, bet tikrai ne šventė.
Šv. Valentino diena taip pat neturėtu būti laikoma švente, nes tai net ne mūsų šalies šventė prilipusi taip pat kaip helovinas. Tai tik dar viena komercinė šventė per kurią prekybos centrai gauna papildomą pelną.
Paradoksalu, bet apie Valentino dieną kalbamą žiniasklaidoje mėnesi prieš šventę, o apie Vasario 16d. kalbama per Lietuvos radiją bei televiziją savaitę po šventės. Ar šios dienos vertos vadintis šventėmis? Spręsti jums…

Atnaujintas dizainas

Nauji metai – naujas dizainas (nors ir pusantro mėnesio pavėluotai). Prieš kurdamas šį blogą vadovavausi principu, kad turinys svarbiau nei išvaizda, bet galiausiai nemokamas dizainas pabodo. Juolab kai senąjį dizainą naudojo labai daug svetainių ir atrodė gana paprastas. Tekstas buvo mažu šriftu, o visas šoninis meniu, buvo tiesiog sugrustas.
Manau visi sutiks, kad naujasis dizainas žymiai gražesnis, bei patogesnis. Tekstas pakankamai aiškiai įskaitomas, pagrindiniame puslapyje bei kategorijose pateikiamos tik straipsnių pradžios (kas man labiausiai patinka), labiau akcentuojamos antraštės.
Jei lankotės čia pirmą kartą pateiksiu senojo dizaino nuotrauką, kad geriau įsivaizduotumėte esminius skirtumus.
Senasis insaider.lt dizainas