Kategorija: Asmeniškumai

Apie mane ir mane supančią aplinką

Paskelbta

Mezon vs Zebra: atomazga…

Maždaug prieš dvi savaites pasirinkau naują interneto paslaugų tiekėją Mezon, tačiau nepraėjus nei savaitei vėl grįžau į Zebra klientų gretas. Draugystė su Mezon prasidėjo labai gražiai, tačiau Zebra atkakliai siūlė nuolaidas, kad tik nenutraukčiau interneto paslaugų sutarties. Iš pradžių manęs pasiūlymai nedomino, nes Mezon akcija „Pūskis kiek telpa” vistiek buvo patrauklesnė kainos atžvilgiu. Tačiau viskas krypo Zebra naudai. Per nepilnas dvi savaites Mezon interneto paslauga keletą kartų trumpam sutriko ir prisiskaičius neigiamų atsiliepimų apie nepastovų 4G ryšį pačiam tapo šiek tiek neramu. Zebra toliau atkakliai siūlė nuolaidas, kurios manęs netenkino, nes jų siūlomos nuolaidos buvo taikomos mano senajam interneto planui.

Po poros dienų nusprendžiau pats aplankyti Teo padalinį Panevėžyje ir paerzinant pabandyti išpešti dar didesnę nuolaidą geresniam interneto planui. Iš dalies pavyko: siūlė iki 8Mb/s greitį už 54.60lt jei pratęsiu sutartį dar dviems metams. Manęs tai vis dar netenkino, nes Mezon suteikė iki 10Mb/s greitį dviems metams už 44lt. Taip paerzinus ir tiesiai pasakius, kad Mezon siūlo didesnį interneto greitį už mažesnę kainą apsisukau ir išėjau iš minėtojo padalinio.

Galiausiai likus keletai dienų iki paslaugos nutraukimo termino pabaigos sulaukiau skambučio iš Teo su dar geresniu pasiūlymų, kurio jau negalėjau atsisakyti: 50% nuolaida pasirinktam interneto planui bei 30% nuolaida telefono linijai (abonentiniui mokesčiui „už laidą”), tačiau pasirašius sutartį 2,5 metams. Taigi už geresnį plačiajuosčio interneto planą „Optimalus plius” (iki 8 Mb/s) bei neišvengiamą abonentinį mokestį per mėnesį reikės mokėti tik 40lt (be kelių centų).

Su Mezon nutraukiau sutartį ir sumokėjau 29lt, nes nutraukiant sutartį per 3 dienas nereikia nieko mokėti, o nutraukiant per 14 dienų tenka sumokėti paslaugos aktyvavimo (ar kažkaip pan) mokestį. Laimei galutinai spėjau apsispręsti nepraėjus 14d. terminui, nes kitu atveju būtų tekę priverstinai naudotis Mezon paslaugomis.

Prieš keletą dienų jau pakeitė Zebra interneto planą ir dabar galiu pasididžiuoti netgi didesnia interneti sparta nei pasiūlė Mezon. Nors pagal planą spartos riba turėtų būti iki 8Mb/s, tačiau greičio testo rezultatai šiek tiek mane nustebino…

Paskelbta

Vėl stačia galva į darbus

Pagaliau radęs laisvesnę valandą nutariau minimaliai aprašyti priežastį, dėl kurios daugiau kaip mėnesį laiko nebuvo nei vieno įrašo šiame bloge. Maždaug mėnesį laiko leidau laisvas dienas Anglijoje. Atostogos baigėsi šiek tiek vėliau nei būtų pasibaigusios Lietuvoje, bet net grįžus į Lietuvą neskubėjau važiuoti į savo miestą, nes ten „pasislėpusi už kampo” laukė kolegija. Deja ilgai slapstytis nuo kolegijos neleido sąžinės likučiai ar kitas užslopintas, retai naudojamas jausmas. Jau kitą dieną teko pilnu etatu atiduoti duoklę kolegijai, draugams, verslui, namams…

Taigi po 5 dienų duoklės aplinkiniams pagaliau radau laiko ir savo blogui. Žinoma, mano nuotykiai Anglijoje gali pasirodyti ne visiems įdomūs, todėl labai neišsiplėsdamas trumpai aprašysiu tik savo pastebėjimus.

Pirmiausia pradėsiu nuo neigiamų pastebėjimų. Oras labai permainingas, dažnai lyja, prie jūros didelis vėjas, nėra labai šilta. Eismas kairiąja puse, siauros gatvės, šaligatviai, nėra kelkraščių. Alkoholis daug brangesnis, kuris parduodamas tik nuo 25 metų.

Teigiamų pastebėjimų nėra tiek daug. Geresnis pragyvenimo lygis, todėl visi anglai ar bent jau dauguma to miestelio gyventojų labai malonūs, šypsosi (nors neaišku, ką iš tikrųjų galvoja) ir t.t. Skanesnis ir galbūt pigesnis maistas, todėl deja dauguma net jaunų merginų nutukusios.

Daugiau nelabai yra ką pasakoti, nes tikriausiai dauguma jau ne kartą aplankė Anglija bandydami vasaros metu užsidirbti. Skirtingai nei daugelis, aš į Angliją vykau ne dirbti, o tiesiog pailsėti, todėl grįžus į Lietuvą teko vėl stačia galva nerti į darbus. Ir ką išvydau po mėnesio laiko pertraukos įsijungus savo kompiuterį? Atsidarius chrome naršyklę radau 124 neperskaitytus kitų blogų įrašus, kuriems deja neradau laiko. Įsijungus skype užplūdo daugybė kvietimų į kontaktus. Taip pat po truputi pradėjo eiti spamas iš atblokuotų skype kontaktų. Įsitikinus, kad kai kurie žmonės nesikeičia, tiesiog užsirašiau jų skype vartotojų vardus (kam jie reikalingi, palieku intrigą ateičiai) ir vėl užblokavau. El. laiškų nebuvo, nes turėjau galimybę tikrinti savo el. paštą…

Gimė daug idėjų dėl tolimesnio savo interneto projektų plėtojimo. Taip pat turiu daug naujų minčių būsimiems straipsniams, todėl radus daugiau laisvo laiko vėl užversiu blogą savo rašliavomis.

Paskelbta

Kas jus labiausiai motyvuoja rašyti straipsnius?

Rašant bet kokį straipsnį savo bloge visada daugiau ar mažiau norima sulaukti atgalinio ryšio. Juk rašome ne sau, o kitiems ir tikriausiai norime būti pastebėti. Kaip būtų galima pamatuoti tą pastebimumą? Lankomumu, o gal komentarų skaičiumi? Kas labiausiai motyvuoja busimus straipsnius?

Pasikliauti vien lankomumo rodikliais būtų gana neobjektyvu, nes jis neatspindi realios padėties. Jei straipsnio antraštė, iliustracija ir keletas įžanginių sakinių gana patrauklūs lankytojas užsuks perskaityti. Jei visas toliau einantis turinys nėra įdomus, lankytojas pradėjęs skaityti tiesiog numos ranka ir išeis. Jis bus užskaitytas kaip unikalus lankytojas ir pagal lankomumo statistiką bus galima spręsti, kad straipsnis populiarus, nors taip toli gražu nėra.

Vien komentarų skaičiumi taip pat neverta aklai pasitikėti, nes ne visi perskaitę straipsnį noriai komentuoja. Galbūt tiesiog neturi ką pasakyti straipsnyje gvildenama tema ir nenori tuščiažodžiauti. Galbūt neturi nuotaikos ar pakankamai laiko reikšti savo mintis. Jei straipsnis nėra komentuojamas, tai dar nėra „mirties nuosprendis”, tačiau jei lankomumas perkopęs nors 100 unikalių lankytojų per parą ar yra bent 50 aktyvių prenumeratorių ir straipsnis nesulaukia nei vieno komentaro, manau tai rimtas ženklas, kad straipsnis tikrai nėra įdomus arba aktualus tik pačiam autoriui.

Dar vienas kriterijus, kurio nepaminėjau, nes manau į jo rodiklius nelabai kas kreipia dėmesį, tai straipsnio plitimas socialiniuose tinkluose. Kiek jis sulaukė +1 Google+ tinkle, kiek Patinka Facebook tinkle, kiek kartų pasidalinta twitteryje ir pan. Tai tikriausiai pats neobjektyviausias rodiklis, nes ne visi nori savo profilyje reklamuoti kito parašyta straipsnį.

Komentarai man atrodo daug patikimesnis rodiklis nei lankomumas. Lankomumą, bent jau aš, galiu sugeneruoti greitai. Tiesiog pakanka parašyti skandalingesnį straipsnį apie facebook ar pan. Komentarų sulaukti yra daug sunkiau, o ypač vasarą. Dažniausiai komentuoja kiti blogeriai, kurių komentarai beveik visada būna vertingesni tūrinio prasme nei paprastų lankytojų, nes tiesiog turi daugiau ką pasakyti. Būtent jie mane ir motyvuoja rašyti naujus straipsnius. Jei paskutiniai straipsniai nesulaukia daug komentarų dažniausiai išblėsta noras rašyti. Atrodo jei nėra komentarų, niekam neįdomu ką rašau, nors lankomumas šioks toks vis dar yra. Sulaukus daug komentarų vėl norisi rašyti ir naujų straipsnių temos gimsta savaime. Galbūt kvaila manyti, kad nekomentuojamas straipsnis yra ir neskaitomas, bet nesulaukęs komentarų kažkodėl jaučiuosi neįvertintas. Visos į galvą šovusios naujų straipsnių temos dingsta, atsiranda prasmingesnės veiklos…

Kas jus motyvuoja rašyti naujus straipsnius? Komentarai, lankomumas, o gal tiesiog noras pasidalinti mintimis? Pagal kokius rodiklius sprendžiate savo straipsnių populiarumą?

Paskelbta

Poilsis nuo atostogų

Kad ir kaip tai paradoksaliai skambėtų, bet tai tiesa. Kartais reikia pailsėti net ir nuo pačių atostogų. Birželio 1d. planavau nuo liepos vidurio apie savaitę laiko pabūti prie jūros, o vėliau vėl pratęsti atostogas. Planai šiek tiek pasikeitė, nes prie jūros išbuvau šiek tiek trumpiau. Taigi turiu apie dvi savaites pailsėti nuo atostogų prie jūros ir susiruošti atostogoms Anglijoje. Poilsis pajūryje buvo kaip pratybos prieš ilgąsias atostogas Anglijoje.

Dabar pasidalinsiu įspūdžiais ir nuotraukomis iš pajūrio. Kaip jau buvau minėjęs prie jūros įsikūriau Kunigiškiuose. Tai mažas kaimelis tarp Palangos ir Šventosios. Dėka pažinčių turėjau progą nemokamai pagyventi beveik ant jūros kranto. Nuo durų slenksčio iki jūros apsemiamo kranto tik apie 60 metrų atstumas. Arčiau gyventi tikriausiai neįmanoma. Nebent miegoti pakrantėje esančiame bare ar pasistatyti palapinę pliaže.

Žinoma, pats namelis nėra įspūdingas ir apgyvendinimo sąlygos galėjo būti geresnės, bet kaip sakoma: dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, todėl tikriausiai negražu būtų iš mano pusės skustis, kai už nieką mokėti nereikėjo. Žiūrint optimistiškai viskas atrodo gana puikiai. Nemokamas wi-fi, nors mobilusis telefonas dažniausiai negaudydavo nei interneto nei paprasto ryšio. Bet kam gali reikėti atostogų metu interneto? Darboholikui arba facebook lyga sergančiai blondinei, kuri kas kelias valandas jaučia priklausomybė įkelti kokia nors nuotrauką ant savo profilio sienos ir kaip išbadėjusiai laukti komentarų.

Grįžtant prie optimistiško požiūrio galima paminėti, kad pro namelio langą matosi jūra, o užmiegant girdi jūros ošimą (jei negroja trance muzika)… Saulė, smėlis, grynas oras jūra, bangos… ko dar galima norėti? Dauguma, tikriausiai, pavadintu tai romantika. Aišku aš nesu romantikas, todėl man labiau patinka žodis – egzotika.

Pačiuose Kunigiškiuose beveik nėra ką veikti, todėl beveik visas dienas praleidau Palangoje arba Šventojoje. Žinoma, vakarais tenka grįžti ir klausytis trance muzikos arba „dredų” gyvo garso koncerto, kurie man nelabai patinka, nes apskritai klausau tik electro hause arba blogiausiu atveju lietuviško popso. Tačiau kai Tuborg bare ant jūros kranto alus už savikainą (kai kitiems tenka mokėti po 7lt už 0,5l) galima pasiklausyti ir būgnų mušimo. Žinoma, alus galėjo būti ir už dyką, bet viskam yra ribos…

Kalbant apie jūrą, pastebėjau gana keistą reiškinį. Palangoje bei Šventojoje jūra daug šiltesnė nei ten, kur aš buvau apgyvendintas. Peršasi išvada, kad masiniuose pajūrio paplūdimiuose visą vandenį sušildo ne kas kitas kaip žmonių šlapimas arba kūno skleidžiama šiluma. Žinoma, žmogaus šilumos receptoriai yra labai nepatikimi ir tai gali būti subjektyvi nuomonė, tačiau ~0.5val skirtumas (kol nuvykau iki šventosios) taip jūros neįšildo. Keletą dienų buvo „negalima” maudytis, dėl didelio vėjo. Buvo iškelta raudona vėliava, tačiau ties mano namuku nesimatė nei gelbėtojų, nei vėliavų, todėl niekas nesutrukdė pilnavertiškai pasidžiaugti jūros teikiamais malonumais. Vėliau bangos nurimo, vanduo atšalo, oras subjuro ir atostogoms prie jūros savaime atėjo galas.

Apibendrinant galima teigti, kad atostogos buvo nors ir trumpos, bet geros ir paliko nemažai įspūdžių. Žinoma buvo nemažai nepatogumų: Šaltas dušas, turkiško tipo tualetas be tualetinio ar kitokio popieriaus… Kad susiprastų pagerinti bent jau tualetų kokybę, prieš išvažiuojant kambaryje palikau šmaikščią reklaminę dovanėlę, kurios nuotrauką matome šone.

Paskelbta

Ar turite IT ydų?

Tikriausiai dauguma turime įvairių ydų. Bet ar turime IT ydų? Skamba gana keistai ir negirdėtai. IT ydos, tai tiesiog paprastos žmogaus ydos, kurios kenkia jūsų kompiuteriui. Aš tokių turiu ir ne vieną, o jūs? Viena iš jų, tai netvarka darbalaukyje. Koks nors draugas per skype atsiunčia dainą, kuria išsaugau darbalaukyje. Internete ieškant paveikslėlių, kad ir straipsniams iliustruoti, juos taip pat saugau darbalaukyje. Atsisiunčiant bet kokį failą iš interneto jis išsaugomas darbalaukyje. Vieninteliai siuntiniai iš torrent bei zmule turi savo aplankalą. Net nepastebiu kaip failas po failo ir darbalaukis puspilnis. Galiausiai kai pasiklystu darbalauki priverstinai ji „susitvarkau”. Mano pažįstami juos „tvarko” labai greitai. Tiesiog sukuria aplankalą pavadinimu „Viskas nuo darbalaukio” ar pan ir visus failus perkelia į jį. Manau tai gana kvaila, nes tai problemos neišsprendžia. Nematau jokio skirtumo ar klaidžioti darbalaukyje ar sukurtame aplankale. Tai tik savęs ir aplinkinių apgaudinėjimas. Aš turiu šiek tiek daugiau valios ir paaukoju keletą minučių sudėlioti failams į jiems skirtas vietas. Deja kai failų vis daugiau ir daugiau kartais juos sunku surasti net ir jiems skirtose vietose. Pavyzdžiui norimos dainos rankiniu būdu surasti beveik neįmanoma, todėl visada naudojuosi paieška, kuri Windows 7 daug greitesnė (kas mane labai džiugina). Dell laptope dirbo Windows vista, kurios paieška buvo kaip šlubuojantis šuo ir kartais net greičiau būdavo susirasti failą pačiam. Žinoma gal dėl to kaltas ir man kompiuteris tik su 2gb ramų.

Dažnai bent jau man būna kvaila situacija kai failams esantiems darbalaukyje nėra paskirtos vietos. Tuomet jie dažniausiai atidedami iki kito darbalaukio tvarkymo, kol atsiduria šiukšliadėžėje arba aplankale, kuriame niekada nieko neieškau. Jei atvirai, tai paskutinį kartą tvarkiausi darbalaukį prieš jį fotografuojant mano sugalvotai blogerių akcijai. Šiandien vėl prisiruošiau ji apsitvarkyti. Prieš tai buvusią netvarką galima apžiūrėti vakar vakare darytoje ir šiandien įkeltoje nuotraukoje.

Kita man iškylanti problema, tai langų gausybė. Turiu silpnybę neuždaryti kol kas nenaudojamų programų ar aplankalų. Tai žinoma stabdo kompiuterio darbą ir taip jį kankinu. Tiesiog atsidarius kodo redagavimo, ftp, photoshop… programas nekyla ranka jų uždaryti, nes galbūt jų prireiks. Windows vista terpėje su 2gb ramu tai buvo gana didelė problema, nes atidarius daug aplankalų ar programų jos netilpdavo įrankių juostoje ir labai lėtindavo kompiuterio darbą. Dabar windows 7 terpėje su 4gb ramu jau nekyla problemų, nes kaip pastebėjote nuotraukoje visi vienodos kilmės langai turi bendrą ikoną įrankių juostoje, tačiau tai vistiek šiek tiek lėtina kompiuterio darbą.

Dar viena yda labai panaši į ankščiau minėtąją „langų ydą”. Situacija labai panaši tik viskas vyksta naršyklėje ir tai galbūt beveik nelėtina kompiuterio darbo. Pastoviai mano naršyklėje įjungta 5-10 skirtukų su įvairiomis svetainėmis, kurių nekyla ranka uždaryti. Kai įjungta naršyklė visada įjungtas ir gmail, nors naudoju Google alerter įskiepį, tačiau nesinori uždaryti gmail paskiros, galbūt keistas įprotis. Kiti skirtukai dažniausiai būna uždarbio forumo, mano blogo, facebook ir keliatos blogų, kurių rss naujienas neseniai perskaičiau. Prieš išjungiant kompiuterį naudingas nuorodas, kurias priverstinai tenka užverti išsaugau žymėse. Deja ir joms jau pritrūksta vietos. Iš pradžių vietos trukumą išspręsdavo žymų pavadinimų ištrynimas paliekant tik faviscon, iš kurių ir galima atpažinti žymes. Dabar naujos žymės dažniausiai keičiamomis kitomis, todėl jų atpažinti vien iš faviscon dažniausiai neįmanoma. Kartais svetainės apskritai jų neturi. Jei aptiktos nuorodos tikrai naudingos, jas nukopijuoju į txt failą, kuriame išsaugau visas ateityje pasitarnausiančias nuorodas.

Prieš paskutinio yda, tai senų, nebenaudojamų programų neištrynimas. Turiu šiokį tokį programų paketą, kuris man yra tikrai reikalingas ir dažnai juo naudojuosi. Tačiau yra ir tokių programų, kuriomis pasinaudojau tik keletą kartų, tačiau neprisiverčiu jų ištrinti vėl dėl tos pačios priežasties – galbūt man jų prireiks ateityje. Tarp tokių programų yra Anglonas, nors visada naudojuosi google translate. Taip pat TeamViewer, Moyea PPT to PDF Converter, Allok MP3 to AMR Converter ir t.t. Įvairiausi konverteriai buvo reikalingi tik 1-2 kartus, tačiau jie senai guli mano kompiuteryje. Ankščiau šią problemą padėdavo išspręsti nedidelės talpos C diskas, dabar naujame kompiuteryje naudoju vientisą ~500gb D diską, nors žinau, kad kvaila naudoti neskeltą diską, nes perrašant windows dings ir visi failai.

Su paskutiniaja yda bent jau kol kas vis dar kovoju. Tai valgymas prie kompiuterio. Ši yda man kainavo ~3600lt, todėl dabar stengiuosi su ja kovoti arba bent jau valgyti toliau nuo kompiuterio. Beveik neįmanoma atsispirti šiai ydai kai esu vienas namuose. Pasitaisius arbatą ir keletą sumuštinių juk nesėdėsiu vienas virtuvėje ir nesvajosiu apie šiltus kraštus. Atsinešu prie kompiuterio ir įsijungiu youtube ar pan. Taip daug skaniau valgyti, panašiai kaip vakarais prie tv. Beje valgymas prie tv dar viena yda, bet ji nei kompiuteriui, nei televizoriui nekenkia, todėl į ją nesigilinsiu…

P.S. tai mano 100-tasis įrašas šiame bloge.

Kokias IT ydas jūs turite, kurios galbūt kenkia jūsų kompiuteriui ar kitai technikai?

Paskelbta

Feedburner rodo vėjus?

Jau senai teko pastebėti, kad feedburner prenumeratorių skaitiklis rodo vėjus. Šiandien eilinį kartą nuo įsitikinau. Ryte buvo 72 prenumeratoriai, o ką tik mano akyse nukrito iki 50. Tikriausiai 18:55 tai labai „ypatingas” paros metas, kai net 22 prenumeratoriai vienu metu nutaria atsisakyti mano blogo įrašų. Gal tv3 ar lnk žinių laida daro tokią įtaką? O jei rimtai, tai rytoj ryte turėtu vėl gražiai skaičiukai pasikeisti. Gal šįkart rodis apie ~60 prenumeratorių, o gal 40? Tikriausiai seniesiems blogeriams tokie skaičiai atrodo juokingi ir jie jau senai nebekreipia dėmesio į feedburner skaitiklio parodymus. Galbūt kyla klausimas: koks skirtumas kiek rodo tas skaitiklis? Kodėl tau taip svarbūs tie keli skaičiukai? Deja mano blogui dar nėra nei metų, o aktyviai rašau mažiau nei pusmetį, todėl šio skaitiklio parodymai man yra svarbūs. Gaila, bet juo negalima pasitikėti. Nežinau ar tik man taip „sekasi”, nes kitų blogų skaitiklių pokyčių nestebėjau. Nemanau, kad mano rašomi ar nerašomi straipsniai gali daryti tokia įtaką, kad taip šokinėtu skaitiklio parodymai. Nesvarbu ar aš rašau, ar nerašau. Nesvarbu apie ką rašau ir kokiu paros metu. Skaitiklis nuolat šokinėja 10-20 prenumeratorių intervalu. Aš nelinkęs tikėti, kad taip dažnai keičiasi mano skaitytojų ratas…

19:20 papildymas: Po beveik pusvalandžio parodymai vėl ženkliai pasikeitė iki 62 prenumeratorių. Kyla įtarimas, kad klaidingus parodymus rodo tik skaitiklis, o pati sistema skaičiuoja teisingai, tačiau peržiūrėjus 30 dienų statistiką tokie „šokinėjimai” vyksta keletą kartų per mėnesį. Įdomu kituose bloguose kokia situacija?

Galbūt yra alternatyvų? Galbūt yra koks nors wordpress įskiepis, kuriuo būtu galima sekti visus prenumeratorius (ne tik tuos, kurie naudojasi google readeriu) ir jis skaičiuotu nors kiek tiksliau? Laukiu nuomonių bei patarimų…