Rūkymui – ne! …o gal taip?

Aš nerūkau, bet niekada to neakcentavau ir nebijokit nebandysiu „plauti smegenų” įtikinėjant mesti rūkyti. Jūsų pasirinkimas ir ne man aiškinti, kad rūkydami patys save žudot… Lietuvoje rūkantys žmonės užimą mažesnę dalį visų lietuvių, bet aš to nejaučiu. Tai aš jaučiuosi mažuma, tos nykstančios „keistų” žmonių grupės, kuri neruko, dalimi. Mano dauguma draugų, pažįstamų, giminių, kolegų… rūko, bet tai nereiškia, kad aš įsiliesiu į tą mažumą, kuri bent jau man visiškai nepanaši į mažumą… Jei nerūkai, tuomet nesimezga pokalbis draugų kompanijoje už kampo? BullShit! Jei draugai geri, visada bus apie ką su jais pakalbėti ir be cigaretės ar alaus butelio. …nors sakoma prie butelio visada atsiranda daugiau šnekos ir tai tiesa, bet nenukrypsiu nuo temos.

Perskaičius keletą straipsnių, kurios radau Giedres ir Manto bloguose, kilo užsidegimas ir man parašyti šia tema straipsnį iš savo pozicijos, kuri manau sulauks daug kritikos, nes šįkart bus nelabai argumentuota. Tikriausiai pamenate koks buvo kilęs rūkančiųjų pasipiktinimas, kai uždraudė restoranuose, kavinėse ir t.t. rūkyti ir tai šaunu. Kaip minėjau rūkančiųjų Lietuvoje mažiau, bet įėjus į restoraną ar kavinę, kai dar nebuvo uždraustas rūkymas susidarydavo įspūdis, kad beveik visi lietuviai rūko. Nesvarbu kiek žmonių tuo metu toje patalpoje rūko, jie dūmais „užvaldo” visą patalpą ir taip mes vėl būdavom priversti jaustis ta nykstančia „keista” žmonių grupe.

Deja šiuo sprendimu ne viskas išsisprendė. Dauguma mokymo įstaigų turi įrengusios rūkyklas, deja mano kolegijoje jos nėra. Žinoma, tai nebūtu bėda jei visi kaip įprasta rūkytu už kampo. Kokio velnio sustoti prie įėjimo? Prie įėjimo į pirmąjį korpusą ant durų užklijuotas užrašas, kad prie durų rūkyti draudžiama. Ir įdomu ar kas nors laikosi šio draudimo? Geriausiu atveju pasitraukia šiek tiek toliau (atseit vėjas neatpučia dūmų). Prie įėjimo į ketvirtąjį bei penktąjį korpusą užrašo ant durų nėra ir ten taip pat pastoviai buriuojasi rūkaliai. Kokio velnio ryte pasikvėpinus turiu prasmirsti rūkalais dar net nepatekęs į kolegiją? Žinoma, jiems gal patogiau tik parūkius iškart eiti į vidų, bet man tai baigia įgristi. Blogiausia, kad iš mano kolegų tik 3 (neįskaitant manęs) neruko, todėl jei ryte sutinku juos lauke rūkančius kol pasisveikinu, persimetu keletą žodžių ir prasmirstu…

Nebesigilinant į mano asmenines problemas / nepatogumas dar norėčiau šiek tiek apžvelgti nuo ko viskas prasideda. Aš esu bandęs (ir ne kartą) rūkyti, bet nepripratau. Neatsirado potraukis ar priklausomybė, nors buvo draugas, kuris sakė niekada nerūkys, bet pradėjus rūkyti pastoviai siūlydavo ir man. Tiesiog viskas pasibaigė kvailiojimu draugų kompanijoje. Kitiems taip nepasiseka. Jei nepakanka valios atsispirti, nepajunta kaip atsiranda potraukis. Mano draugo atveju, jis tiesiog užsikabino, nes norėjo būti „kietu” ir kad atsirastu daugiau draugų ar pan pradėjo reguliariai rūkyti, nors ilgą laiką viešai deklaravo, kad niekada nerūkys. Dabar galbūt jis atrodo „kietesnis” nors visada stengiasi tokiu būti, gal todėl mūsų keliai išsiskyrė (ne dėl rūkymo). Tikriausiai ir kiti norėdami pritapti prie draugų kompanijos pradeda rūkyti…

Kodėl rūkoma? Vieni teigia, kad tai priklausomybė ir rūko ne dėl to, kad malonu, o dėl to, kad nori. Kiti teigia, kad malonu, skanus dūmo kvapas ir t.t. Kaip yra iš tikrųjų – nežinau. Pirmąkart rūkant kai kurie sako, kad nieko nejaučia. Tai galiu paneigti, jei pirmąkart rūkoma taisyklingai (nuryjant dūmą) šiek tiek apsisuka galva, na bent jau man taip buvo. Reguliariai rūkant manau galva tikrai nesisuka, gal tuomet atsiranda malonumas? Dūmo skonis ir t.t? O gal lieka tik noro patenkinimas, galbūt kaip noras pasikasyti, kai įkanda uodas (tikriausiai nelabai tinkamas palyginimas). Būtu įdomu sužinoti šio blogo rūkančių skaitytojų nuomonę.

Pabaigai duosiu vieną patarimą nerūkantiems: Niekada neklauskite rūkančio žmogaus kiek jis išleidžia cigaretėms. Kodėl? Tiesiog daugumai šis klausimas nemalonus.

Jau vasara!

Nors karšti orai aplankė mus senai ir tikriausiai ne kartą spėjote išbandyti vasaros malonumus jei dar neatėjus, bet turiu džiugią žinią, kurią visi jau žinote: Jau vasara! Pats geriausias metų laikas vėl džiugina visus. Dauguma, kurie mokosi ar studijuoja dar negali „pilnu pajėgumu” atostogauti, bet tai manau nesudaro didelių kliūčių džiaugtis vasariškais malonumais savaitgalį. Vieniem dar reikia eiti į mokyklą, kitiems gal sesija, o man – praktika. Kas betrukdytu džiaugtis vasara, savaitgaliai priklauso tik jums. Jau nuo penktadienio galime atsipalaiduoti. Ta proga visi, kas mėgstat alų, ir tie, kurie jam prijaučia, padėkit išrinkti naujai Utenos alaus rūšiai pavadinimą http://www.utenosalus.lt/lt/alus/isrink-pavadinima.

Kokie planai vasarai? Nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta planuoti savo atostogas, todėl beveik niekada neplanuoju ką veiksiu jų metu. Juk tam ir yra atostogos, kad per jas pailsėtum, kad ir ištiesus kojas prie tv ar ežeriuko. Kaip bebūtu keista, šią vasarą jau turiu šiokių tokių planų. Iki liepos vidurio nieko nesusiplanavęs. Tikriausiai mirksiu netoli Panevėžio (važiuojant į Bernatonius) Kleveškinės karjere, po to savaitę ar ilgiau išvažiuosiu prie jūros. Jei pasiseks pagyvensiu nemokamai pas pažįstamą Kunigiškių kaime, jei ne – tiesiog šiaip kur nors prie jūros. Grįžęs mėnesiui išskrisiu į Angliją pasisvečiuoti pas seserį. Ji gyvena beveik prie pat jūros miestelyje keistu pavadinimu Alnwick (kurio tikriausiai nemoku ištarti), todėl taip pat turėčiau pasidžiaugti jūra. Nors šiaurės jūra daug šaltesnė, bet manau noras išsimaudyti nugalės visas kliūtis. Grįšiu tik Rugsėjo 4d., tad nuo Liepos vidurio beveik pusantro mėnesio pailsėsit nuo mano rašliavų, o vėliau „atkentėsit” kaip reikiant, nes parsivešiu šūsnį įspūdžių, kuriais žinoma pasidalinsiu su jumis.

Pabaigai tiesiog pasveikinsiu visus sulaukus vasaros ir padovanosiu jums linksmą muzikinę dovanėlę.

Beje kokie jūsų vasaros planai?

Rašau, nes man patinka…

Kodėl rašau šį blogą? Gal todėl, kad jį kažkas skaito. Tuomet kodėl rašiau, kai niekas neskaitė? … nes man patinka rašyti. Jei man taip patinka rašyti, kodėl rašau blogą, o ne knygas? Kodėl studijuoju reklamos vadybą, o ne lietuvių filosofiją ar pan? Todėl, kad beveik niekas iš dabartinės kartos nebeskaito knygų, galbūt tik merginos prisisvajojusios apie tikrąją meilę skaito lėkštus romanus, kuriuos jau atstoja telenovelės, melodramos (nesvarbu kaip jas pavadinsi). Todėl, kad ir aš esu (arba bent jau taip manau) šiuolaikiškas ir knygų neskaitau, nors galbūt derėtu ir tai nėra šiuolaikiškumo požymis. Todėl, kad neturiu pakankamai kompetencijos parašyti knygai. Todėl, kad neturiu tiek gyvenimiškos patirties, kuria galėčiau pasidalinti knygoje, nes esu per jaunas.

Kodėl rašau šį blogą? Iš neturėjimo ką veikti ar noro tapti žinomu? Todėl, kad esu labai išmintingas ir turiu daug ką pasakyti? Ne. Rašau, nes man patinka… apie bet ką, plačiai ir išsamiai arba paviršutiniškai ir tik keletą trumpų pastraipų. Rašau tai, kas man svarbu, kas man patinka, kuo domiuosi, ką jaučiu – drąsiai ir išraiškingai. Nerašau bet ko, bet rašau apie bet ką. Ir nesvarbu ar kas nors pastebės mano mintis, ar jos sulauks pritarimo. Rašau dažnai, nes man patinka. Turiu savo nuomonę ir ją išreiškiu drąsiai. Rašau ne sau, rašau kitiems. Kai jų nebuvo vistiek rašiau. Kai jų nebus, vistiek rašysiu. Ir nesvarbu ką kiti apie mane pagalvos, nes bus ir tų, kurie mane supras.

Ir ką norėjau pasakyti? Tikriausiai jau visi suprato – rašau, nes man patinka…

Dizaino optimizavimas interneto naršyklėms

Neseniai rašiau gana paviršutinišką straipsnį apie internet explorer (IE) versijas iš blogosios pusės, tai buvo galbūt užslėptas pyktis, kad dauguma mano web projektų ši naršyklę atvaizdavo su klaidomis. Vakar perskaičius praeivio straipsnį ir pasiryžau sutvarkyti projektus, kad jie bent jau pakenčiamai atrodytu per IE. Žinoma aš nesu dizaineris ir knygų nerašau, todėl tokios aršios kritikos nesulauksiu, kaip sulaukė Nepo su savo išliaupsinta, bet (kaip supratau iš praeivio straipsnio) realiai nieko verta knyga, tačiau tai nereiškia, kad turiu būti apsileidęs… Kadangi mano pačio kaip dizainerio žinios gana menkos ir niekada neteko optimizuoti dizainų ie naršyklėms teko pasieškoti pagalbos svetur. Toli ieškoti nereikia, pakako tik paskelbti temą uždarbio forume ir štai už visai nedidelę sumą visi mano web projektai visose naršyklėse atrodo taip pat.

Deja šis blogas gražiai atrodo tik su IE nuo 8 versijos. 7, 6, 5 ir t.t IE versijos nepalaiko pilnai mano dizaino, todėl No IE Welcome įskiepio deja neteko atsisakyti. Manau viskas juda į priekį ir tokių senų IE versijų beveik niekas nenaudoja. Remiantis w3schools duomenimis šiais metais IE 7 versija naudojasi tik 4,9% visų pasaulio internautų, o IE 6 tik 2,5%. Žinoma Lietuvoje šie procentai gali gerokai skirtis, bet manau, kad lietuviai pakankamai protingi ir ilgai senienomis nesinaudos.

Tie kas mano tinklaraštyje lankosi ne su IE jokio skirtumo nepastebės, bet visi IE mylėtojai manau aiškiai pastebės skirtumus, dabar net su IE 7 bei 6 versijomis atrodo pakankamai gerai, o nuo IE 8 atrodo puikiai. Tai galbūt dar vienas žingsnis tobulėjimo link ir sulauksiu daugiau skaitytojų (ankstesnysis žingsnis buvo komentarų įdiegimas).

Oficialiai pasitraukiu iš wap

Prieš maždaug 8 mėnesius parašiau pirmąjį straipsnį šiame bloge ir jis buvo apie laiko stoką. Šiandien neišvengiamai atėjo ta akimirka, kai dėl laiko ir noro stokos galutinai apleidžiu savo wap projektus ir oficialiai pasitraukiu iš mobiliojo interneto. Jau prieš 8 mėnesius numačiau, kad taip bus, nes su kiekviena savaite vis rečiau užsukdavau peržiūrėti savo wap projektų. To pasekoje teko uždaryti online skaitliukų registraciją, nes neprižiūrėjus projekto į jį pradėjo registruotis užsienio porno svetainės. Nors ir be online skaitliukų registracijos pagrindinis projektas wapmaster.lt toliau sėkmingai veikė.

Kelti lankytojų prašytas dainas į kitą pagrindinį projektą –  xwap.lt kiekvieną mėnesį tapo vis sunkiau ir vienintelio stimulo – svetainės lankomumo, dėl kurio kėliau dainas, nebe pakako. Jau daugiau kaip mėnesį laiko nebekeliu naujų dainų, bet apie svetainės uždarymą ar pan. pačioje svetainėje nepranešiau, nes tai būtu kvaila. Jeigu tik užėjus į svetainę perskaitytumėte užrašą, kad svetainė uždaryta, tikriausiai praeitu noras toliau naršyti. Priežastis, dėl kurios uždariau šį projektą yra tai, kad iš visų projektų xwap.lt reikalavo daugiausiai laiko, o realios naudos beveik nenešė. Parduodavau reklamas už centus (nes tokios rinkos kainos mobiliajame internete), iš kurių ir susidarydavo visas iš xwap.lt svetainės einantis pelnas.

Šiandien atsitiktinai patikrinus xwap.lt page rank nustebau pamatęs, jog PR0. Po sausio 20d. page rank atnaujinimo xwap.lt išsaugojo savo PR2, bet galiausiai jo neteko, nors google paieškos sistemoje svetainė neblokuota. Priežastis dėl ko galėjo prarasti savo page rank tikriausiai labai paprasta. Tiesiog warez projektas su daugybe nelegalių mp3 ir „nedraugiškomis” vidinėmis nuorodomis nevertas dėmesio. Šiek tiek gaila, kad beveik 3 metų senumo, pats pirmasis mano projektas taip nusirito. Žinoma šioks toks lankomumas dar yra (150-250 unikalių lankytojų per dieną), bet jis jokios naudos neneša, nes niekas reklamų beveik nebeperka, o iš admob.com reklamos sistemos gaunu tik kelis dolerius per mėnesį.

Galima paskaičiuoti per kiek laiko xwap.lt projektas galutinai žlugs. Mp3 muzika, kuri patalpinta įvairiose talpyklose greičiausiai jau dabar nebeveikia (bent jau dauguma), nes pvz boxstr.net talpykloje reikia paspausti specialų srauto atnaujinimo mygtuką, kad mėnesiui skirtas srauto kiekis būtu atnaujintas ir būtu pradėtas skaičiuoti iš naujo. Daugiau kaip metų senumo muzika dar turėtu gyvuoti iki šių metų galo, nes maždaug tiek laiko apmokėti 3 nkk.lt hostingo planai, kuriuose nelegaliai talpinu mp3 muziką. Taip, nelegaliai, nebijau to viešai išsakyti, nes kam tai rupi. Jei pats nkk.lt hostingas nesugeba skaičiuoti kiek klientai išnaudoja srauto, tai ką jau kalbėti apie failų priežiūrą, kuriuos kiti talpina. Pvz aš turiu 3 MINI-1 planus, kuriuose duodama tik 10gb srauto, bet aš jo išnaudoju žymiai daugiau ir negaunu jokių įspėjimų. Taigi iki šių metų galo projektas dar turėtu gyvuoti, o vėliau domeną pratęsiu vien dėl mano naudojamo gmail el. pašto adreso, kurį teks pasikeisti.

Kitas projektas wapmaster.lt priežiūros nereikalauja, todėl turėtu ir toliau sėkmingai gyvuoti ir be mano pagalbos. Žinoma šiek tiek „apibyrėjęs” be online skaitliukų registracijos, su neveikiančia redirektų sistema bei „kreivai” veikiančia skaitliukų registracija, kurių neprisiverčiau sutvarkyti po persikėlimo į Vokietijos hostingą. Po persikėlimo tikriausiai yra ir daugiau klaidų, bet nebeturiu jokio noro net atsidaryti wapmaster.lt kodą ir kažką rašliavoti… Gal atradęs laisvesnio laiko ir pajutęs nostalgiją wap’ui kartais patikrinsiu wapmaster.lt svečių knygą, kurioje iki šiol vaikai prašo pagalbos kuriant ar bando reklamuoti savo nevykusius projektus.

Taigi galutinai palieku mobilųjį internetą ir savo wap projektus. Jų neparduosiu, nes vaikai daug pinigų nepasiūlys, ir šiaip įdėjus tiek darbo nesinori kažkam parduoti už kelias šimtines… Domenai bus pratęsiami jei projektai sulauks nors 50 unikalių lankytojų per parą. Savo sprendimu nesigailiu, nes iš ten reikėjo dingti jau senai. Pagaliau išaugau iš šio didelio vaikų darželio, kuri visi vadina mobiliuoju internetu.

Saugokite savo privatumą

Visi ar bent jau dauguma blogerių, kurie rašo savo asmeniniu blogus dažnai mėgsta paatvirauti ir parašo keletą ar keliasdešimt straipsnių apie savo asmeninį gyvenimą. Žinoma dalintis savo asmenine patirtimi yra labai sveikintinas dalykas, bet tai reikėtu tai daryti saikingai ir atsakingai, kad nepakenkti sau pačiam. Manau nėra nei vieno blogerio, kuris neturėtu savo „juodosios pusės”. Juodoji pusė nebūtinai turėtu būti nusikalstama veikla ar kiti LR įstatymus pažeidžiantys veiksniai, tai gali būti tiesiog ydos ar keisti pomėgiai. Pavyzdžiui aš labai prastai moku Rusų kalbą ir man nepatinka maži vaikai arba žmonės besielgiantys kaip mažvaikiai… bet to nei viename iš savo rašytų straipsnių neakcentuoju, nekuriu straipsnių su skambiomis antraštėmis „Dėjau ant Rusų kalbos” arba „Nekenčiu vaikų”.
Skaitant šį straipsnį jums gali pasirodyti, kad skatinu blogerius veidmainiauti, bet derėtu atskirti melą nuo tiesios slėpimo. Tarkim jei aš prastai moku rusų kalbą, nerašysiu straipsnio kaip aš myliu Rusiją ir kaip man patinka jų kalba. Tiesiog apie neigiamus dalykus dažniausiai galima nutylėti. Nors geriausia yra rasti pusiausvyrą tarp asmeniškumų išsakymo ir nutylėjimo, juk kokia asmenio blogo prasmė jei straipsniuose nesijaus autoriaus, kaip asmenybės.
Turbūt kyla klausimas kam viso to reikia? Jeigu jūsų asmeninis blogas randamas google paieškos rezultatuose suvedus jūsų vardą bei pavardę jums derėtu atsakingiau rašyti straipsnius. Tarkim buvusi draugė „pagooglina” apie jus ir jūsų asmeniniame bloge randa įrašą, kad jūs nekenčiate savo buvusios draugės ir labai džiaugiatės, kad su ja pagaliau išsiskyrėte. Kam skaudinti merginą?
Kitas pavyzdys: tarkim jus teikiate paslaugas internete ar norite įsidarbinti. Jei norite įsidarbinti jus nusiunčiate savo CV (gyvenimo aprašymą) ar tiesiogiai einate susitiktu su Rusų tautybės darbdaviu ir darbdavys „pagooglines” apie jus randą jūsų bloge įrašą, kad nekenčiate Rusų kalbos, kaip manote kiek lieka procentų, kad gausite darbą? Jei teikiate paslaugas internete ar turite nuosavą verslą klientai taip pat nori sužinoti ar jūs patikimas arba nori sužinoti koks apskritai žmogus jus esate ir randą asmeniniame bloge įrašą apie vakarėlį, kuriame prisigėrėte iki komos iš klientų pinigų, kuriems dar net nepradėti vykdyti užsakymai. Kaip manote ar sulauksite naujų klientų? Arba dar blogiau, esami klientai pareikalaus grąžinti pragertus pinigus…
Žinoma tokių akibrokštų nei vienas blogeris tikriausiai nerašo ir aš šiek tiek viską „išpūčiau”, bet sau galima pakenkti ir su menkesniais paatviravimais. Galbūt šį straipsnį skaito ir ne vienerius metus blogus rašantys žmonės ir jiems kyla klausimas, kas aš toks, kad galėčiau nurodinėti kaip jiems rašyti savo asmeninius blogus… bet tai jokiu būtu ne nurodymas, o tiesiog patarimas.
Pabaigai linksmas Lietuvos vartotojų instituto filmukas apie privatumą internete