Konkurso atomazga…

Kaip tikriausiai anksčiau teko pastebėti mano tinklaraštyje buvo paskelbtas trumputis straipsnis, kurio dėka šiandien galbūt būčiau laimėjęs kuponą naujam telefonui. Šiuo metu internete mano „sukčiavimo” skandalas kaip tik ant bangos ir aš negaliu atsitverti tylos siena neišsakęs savo pozicijos.

Konkurso organizatoriai aiškiai nurodė taisykles. Jos labai paprastos, pakanka tik parašyti straipsnį su jų duoda citata ir sulaukti kuo daugiau dėmesio socialiniuose tinkluose. Man tai pasirodė itin lengva, nes kaip daugeliui žinoma, administruoju nemažai įvairaus dydžio facebook fanų puslapių, turiu daug reklamos kanalų socialiniuose tinkluose. Neslėpsiu, tikėjausi lengvai laimėti konkursą, bet likau kaltas dėl to, kad verčiuosi facebook reklama ir savo reklamos išteklius panaudojau siekiant laimėti konkursą. Jei kai kurių įtakingų dėdžių akimis atrodo nesąžiningai, tuomet apgailestauju pabandęs sudalyvauti konkurse.

Organizatoriai nurodė, kad konkurso nugalėtojas bus skelbiamas liepos 23 d. 24:00 (vidurnaktį), tačiau tylėjo iki liepos 24 d. vidurdienio, galbūt mėgavosi purvo pylimu ant manęs arba laukė kol viskas nurims, nes bijojo kištis. Nors būtent jie ir turėtų padėti galutinį tašką, kuris, deja, buvo padėtas per vėlai.

Kaip bebūtų, jau pakankamai užpilta purvo ant manęs ir gana garsiai nuskambėjau, o apsiginti neturiu kuo. Neturiu galimybės gauti sąrašo žmonių „laikinusių” mano įrašą ir iš jų tiesos neišpešiu, kaip ir kokiu būdu rado mano tinklaraštį ir kodėl jį „laikino”. Todėl tenka tiesiog viską ištrinti ir tikėtis, kad viskas greičiau nurims. Konkursą sąžiningai laimėjo Altajus, nes jis turėjo blogerių palaikymo komandą, o aš tik savo socialinės reklamos išteklius, kurie ne visiems pasirodė švarūs. Teisybė nugalėjo, kad ir kokia ji nebūtų.

Gaila dėl kažkokio konkurso nepataisomai suteršti savo vardą, bet visi mokomės iš savo klaidų, kad teikiant facebook reklamos paslaugas, pačiam į tokius konkursus neverta lysti. Apgavikas, sukčius, SEOšnikas ir t.t. Nuo kada verstis reklama socialiuose tinkluose ir šiek tiek daugiau išmanyti SEO yra blogai?

Laimėjo visi. Tele2 pasidarė reklamą, kurios nebūtu sulaukusi be mano skandalo. Altajus laimėjo konkursą, nors visa velniava užvirė tikrai ne jo iniciatyva. Aš tapau labiau žinomas, kad ir iš blogosios pusės. Piktiems dėdėms dar kartą pavyko parodyti, kas čia garsiau šaukia internete.

Tik neapsigaukite. Purvo pylimą inicijavo ne Altajus, nes jis čia, pasirodo, nekuo dėtas. Garsiai rėkti pradėjo nemažą autoritetą internete turintys blogeriai. Pajutau jų spaudimą ir pasidaviau? Galbūt taip.

Angry birds – nauja blogerių akcija / reklama

Ne už ilgo Lietuvos rinkoje pasirodys visiems gerai žinomos žaidimų serijos Angry birds saldainiai, o tiksliau guminukai, kurių gamintojai sugalvojo šią naują blogerių akciją. Taip siekiama sukelti šurmulį ir išnaudoti beveik nemokamą reklamą prieš įvedant naują produktą į rinką. Žinoma, negalima kategoriškai teigti, kad reklama nemokama. Už vieną reklaminį straipsnį tinklaraščio autorius gauna dėžę (10 pakuočių) šių guminukų, todėl prisidengiant nauja blogeriu akcija paskelbiamas lyg ir užsakomasis straipsnis su laisvu, autoriaus sukurtu turiniu.

Na, o jei žiūrint ne taip pesimistiškai, tai tiesiog nauja, smagi blogeriu akcija, kuri turi realiai apčiuopiamos naudos (ne tik atgalinių nuorodų ir pan, kaip įprasta kitose akcijose). Taigi, sudalyvavęs šioje akcijoje pasotinau ne tik savo ego (troškimą būti paminėtam, išgirstam), bet ir skrandį. Nors guminukų nemėgstu, nes jie dažniausiai šlykščiai sintetinio saldumo, bet šįkart nustebau. Tikrai skanūs (išskyrus juoduosius, fe) įvairių vaisių skonio ir paukščių formos guminukai, kurie puikiai tiks ne tik vaikams, bet ir blogeriams nepraleidžiantiems progos sudalyvauti įvairiose blogerių akcijoje.

Šios akcijos esmė labai paprasta. Jau akcijoje dalyvaujantis blogeris parašo reklaminį straipsnį su gautų guminukų nuotrauka (tikriausiai kaip įrodymą, kad užmokestis gautas) šiek tiek juos pagiria, kokie jie skanūs (galbūt tai nėra būtina, bet man patiko, tai ir pasigyriau, kad kitiems skaitytojams seilė varvėtų), ir nurodo kitą blogerį, kuris taip pat norėtų pakrimsti šių skanių paukštukų.

Taigi, dėka laimės kūdikio dabar rašau šį straipsnį sotus ir laimingas. Kadangi Dina nemiega (tai galima suprasti iš tinklaraščio adreso) siunčiu jai naują dėžę paukštukų… Skanaus!

Kodėl man nepatinka Twitter?

Tikriausiai niekam nėra paslaptis, kad socialinis tinklas Twitter iki šiol Lietuvoje nėra populiarus… ir tikriausiai niekada nebus. Kodėl? Apie tai buvo diskutuota ne kartą ir ne du, todėl labai išsiplėsti nenorėčiau. Galbūt paminėsiu tik faktus, kodėl būtent man jis niekaip neįtiko, nors ir stengiausi prisijaukinti. Puikiai suprantu, kad šis straipsnis sukels Twitter priklausomybę turinčių internautų didelę pasipiktinimo bangą ir greičiausiai liksiu nesuprastas, bet… Jei didžioji Lietuvos dalis nesinaudoja Twitter, tai galbūt mano paminėtuose faktuose bus ir lašelis tiesos?

Kas man yra Twitter?

Tai ne socialinis tinklas, tai tik dar vienas reklamos sklaidos kanalas, kuris Lietuvoje beveik visiškai neveiksmingas. Galit prieštarauti, bet su beveik 200 sekėjų pasaulio neužkariausit. Taip, pats kaltas, kad nesilankau, dažnai nerašau ir todėl neturiu daug sekėjų, tačiau sutikit, kad twitter lietuvių sekėjų skaičius tikrai ribotas. Tai tik dar vieno socialinio tinklo mygtukas straipsnyje, kurį spaudi, nes nori išnaudoti visas sklaidos galimybes. Tai tik įskiepis, kurį pats integruoji į savo tinklaraštį, nes tai populiaru kitų blogerių tarpe ir galbūt tai suteiks keletą papildomų lankytojų.

Patogu, tik ne namuose

Nesergu priklausomybe nuo Twitter socialinio tinklo, todėl neturiu jokio potraukio išėjus iš namų rašyti trumpus, bereikšmius pranešimus apie orą ar savo veiklą. Kam tai rupi? Dažniausiai tai labai panašu į „forefer alone” stilių, kai tampi tik pats sau įdomus. Suprantu, jei bučiau itin populiarus ir visiems būtų be galo įdomu kokioje gatvėje man atsirišo batraištis, bet dabar tiesiog nesuprantu… neįžvelgiu šio socialinio tinklo naudos tikriausiai todėl, kad išėjęs iš namų nesinaudoju wi-fi, nes jis man (beveik) nereikalingas. Taigi, namuose labai patogu naudotis įprastais socialiniais tinklais (fb, g+), o kažkur išvykus man apskritai nereikalingas joks socialinis tinklas, todėl Twitter „lieka už borto”, nes man nepatrauklus nei namuose, nei išvykus.

Įspūdžiai iš Login 2012

Prisiminus Login 2012 darosi šiek tiek juokinga. Buvo tikrai įdomu stebėti, kaip kitiems blogeriams Twitter socialinis tinklas tampa vos ne sms žinučių alternatyva. Taip ir išsivysto priklausomybė nuo wi-fi. Juokinga, kai tame pačiame pranešime beveik šalia sėdintis nelabai pažįstami (gyvai galbūt nebendravę) blogeriai bendrauja per twitter, dalinasi įspūdžiais apie tuo metu matomą tą patį pranešimą, nors galėtu gyvai persimesti bent keliais žodžiais. Keista, kai nepasinaudoja galimybe gyvai susipažinti ir taip praplėsti pažinčių ratą.

Kitų socialinių tinklų įtaka

Galbūt didelę įtaką man daro Facebook socialinis tinklas, nes tiesiog negaliu priprasti prie twitter rėmų. Trumpos žinutės, nepatogus jų išdėstymas ir t.t. Žinoma, tai labai ginčytina, nes visa Twitter idėja yra visai kitokia nei Facebook ar Google+, tačiau man ji yra visiškai nepriimtina. Galbūt todėl tik pasirodžius Google+ socialiniam tinklui, jis iškart pasirodė patrauklus, o Twitter net ir stengiantis priprasti netapo priimtinas.

Tai gal pradėkim saugoti savo el. pašto duomenis?

Keletą kartų svarsčiau ar verta viešai pradėti diskutuoti apie tai, kaip kai kurie IT sferoje besisukantys žmonės nemoka saugoti savo el. pašto prisijungimo duomenų ir taip neatsakingai elgdamiesi suteikia visas galimybes „pagadinti” jų virtualų ar net realų gyvenimą. Apie ką aš? Apie testuojamos technikos (dažniausiai išmaniųjų telefonų) buvusius savininkus – testuotojus, o tiksliau jų atlaidumą. Galbūt apie tai bučiau nutylėjęs, jei tik kartą bučiau gavęs android telefoną su prijungtu gmail el. paštu. Tačiau jau ne kartą įjungus wi-fi tenka smagiai nustebti gavus pranešimą apie naujus gmail laiškus.

Žinoma, smalsumas daro savo ir kaip tai nebūtų kiauliška pranešimas gundo perskaityti laiškus ar bent jau pasidomėti, kas prieš tai naudojosi telefonu. Turint laiko ir noro galima išpešti labai daug informacijos, asmens kodą, gyvenamąja vietą ir t.t. ar gauti prieigą prie įvairių paskyrų. Viskas priklauso nuo to, į kokio žmogaus rankas patenka jūsų el. paštas. Nors daug kas tuo nepatikės, bet aš esu pakankamai sąžiningas žmogus ir paskaitinėjęs svetimus laiškus atsijungiu nuo paskyros.

Koks moralas šio kelių šimtų žodžių kratinio? Saugokite savo el. pašto prisijungimo duomenis. Juk nėra taip sunku prieš gražinant išmanųjį telefoną atstatyti jo gamyklinius parametrus ištrinant visus prisijungimo duomenis, išsaugotus failus ir nustatymus. Taip pat patarčiau visiems pasinaudoti dviejų žingsnių prisijungimu prie google paskyros.