Autorių teisės – tai turtinės ir neturtinės tam tikros idėjos savininko teisės į sukurtą intelektinį kūrinį (jis gali būti meninis, mokslinis ir kitas, kuris dar nerealizuotas, vis dar kūrėjo galvoje). Sakoma, kad intelektinė nuosavybė yra būtina, kadangi tik ji gali garantuoti valstybės progresą. Tai ypač buvo aktualu didžiosios pramonės revoliucijos metu ir ypač aktualu dabar, kai informacinės technologijos vis intensyviau tobulėja ir yra kasdieninė mūsų gyvenimo dalis.
Autorinės teisės suteikia galimybę kūrėjui savo idėją išleisti, platinti, viešai rodyti ir tuo pačiu apsaugoti nuo kitų žmonių idėjos pavogimo ir plagijavimo. Šiuo metu visada pasaulyje labai dažnai susiduriama su plagijavimo problema, todėl stengiamasi priimti vis efektyvesnius įstatymus, kurie galėtų gąsdinti žmones nuo idėjos vagystės.
Žinoma, kuro asmens idėjos platinimas galimas tokiu atveju, jeigu nurodomas tikrasis autorius ir tuo pačiuptas autorius sutinka, kad jo idėjos būtų platinamos. Kai kuriais atvejais galima būtų jas ir pakoreguoti, patobulinti, tačiau ir čia reikalingos tikrosios idėjos autoriaus sutikimas.
Autorių teisių savininkais laikomi fiziniais arba juridiniais asmenys, kurie turi išimtines teises į konkretų kūrinį arba idėją. Įdomu tai, kad teisės galioja net ir 70 metų po autoriaus mirties, taigi tokiu atveju dėl idėjos panaudojimo reikia kreiptis į artimiausius žmones, kurie gali sutikti jog informacija būtų pasinaudojama arba prieštarauti ir prašyti to nedaryti. Jeigu nepaisoma prašymo – intelektinė nuosavybė yra ginama ir reikia atsakyti įstatymais.
Gretutinės teisės skirtos kiek kitokios rūšies intelektinės nuosavybės saugojimui. Tai organizacijų, audiovizualizacijų, pirmojo įrašo gamintojo teisės, kurios apsaugo ne tik finansinį praradimą, tačiau ir moralinį. Gretutinių teisių savininkai gali paprasčiausiai uždrausti tam tikros idėjos generavimą ir vystymąsi. Visas turtas yra saugomas naudojantis tam tikrais įstatymais, taigi dažniausiai nusikaltėliams, kurie pasinaudoja idėjomis – tai kainuoja labai dideles pinigų sumas.
Intelektinė nuosavybė Lietuvoje ypač akylai saugoma, kadangi norisi suteikti kūrybininkams ir mokslininkams palankias sąlygas savo idėjoms ne tik kurti, tačiau ir plėtoti bei pristatyti visuomenei.
Sunku būtų rasti žmogų, kuris neturėtų vieno ar kelių socialinių tinklų. Dar sunkiau būtų rasti žmogų, kuris šiomis dienomis neturėtų Facebook. Ši erdvė vienija ne tik draugus, giminaičius ar pažįstamus, bet ir to paties pomėgio, interesų ir gyvenimo būdo žmones. Būtent todėl tinkamai panaudota 
Taip jau nutiko, kad Kinija tapo trečia pagal svarbumą technologijų šalimi. Ne Rusija, ne Kanada, ir net ne Indija. Kinija turi viską, ko reikia tapti technologijų lydere – didžiulę rinką, pigią darbo jėgą ir gerą mokslinį potencialą. Tiesa, kitos šalys irti tokią turi, bet kažkodėl nesugeba to išnaudoti. Pavyzdžiui Rusija iki šiol didžiuojasi tik vienu savo išmaniuoju telefonu Yota. Kinija tuo tarpu bando įžengti į mobiliųjų telefonų gamintojų lyderius.