Bene svarbiausia šio straipsnio tema turėtų būti tai, kad su FWD komanda vykstu į Login progreso konferenciją, tačiau galbūt tai nėra svarbiausia. Eilini kartą apie viską po truputi, o antraštė tik privilioti didesnį skaitytojų burį, nes nepavyko sugalvoti logiško ir nors kiek patrauklesnio straipsnio pavadinimo, kuris labiausiai atspindėtų turinį.
Kuo toliau, tuo labiau mano straipsniai šiame tinklaraštyje nebetelpa į jokias kategorijas, nes nebėra noro rašyti apie tai, ką supranta tik labai siauras žmonių ratas. Tačiau straipsniai apie viską tikriausiai dar labiau mažina skaitytojų auditorija, nes jau ne pirmas iš eilės straipsnis apie mane ir mano veiklą. O gal ir gerai, juk čia asmeninis mano tinklaraštis, ne IT portalas ar SEO pradžiamokslis.
Taigi, kas pasikeitė nuo praeito straipsnio? O gi visiškai nieko, knygos (grožinė literatūra), įvairi technika FWD testavimui, dviratis… ai, taip, dar prasidėjo praktika (jeigu ją galima taip pavadinti) ir, kaip jau gyriausi antraštėje, vyksiu į Login. Per šį laikotarpį pribaigiau 2,5 knygas, kurias trumpai apžvelgsiu. Taip, apžvelgsiu net tą, kurios dar nepabaigiau, nes ją pabaigus nemanau, kad pasikeis mano nuomonė.
Pirmos dvi knygos gana panašios tiek išvaizda (apimtimi, skyrių stiliumi), tiek turiniu (gana panašus siužetas). Tai Alessandro Baricco „Šilkas” ir Maxence Fermine „Opijus”. Trumpos, lengvai skaitomos.
Alessandro Baricco „Šilkas”
Pirmojoje knygoje pasakojama apie šilko kokonų pirklį, kuris keliaudavo į Egiptą ir kitas šalis ieškoti neužkrėstų kokonų. Galiausiai, kai visi kokonai buvo užkrėsti, jis pasiryžo keliauti į tuo metu nuo šilko prekybos atsiribojusią Japoniją… ir ten sutiko ne rytietiškų veido bruožų merginą, kuria pamilo, tačiau negalėjo būti su ja. Ji priklausė labai įtakingam žmogui, iš kurio pirkdavo kokonus. Taip, tai romanas, bet tikrai paliekantis įspūdį. Knygos pabaigoje pirklio žmona apsimesdama ta mergina iš Japonijos palieka vyrui ilgą, labai intymų laišką, kaip ji jo geidžia, bet niekada negalės būti kartu. Tikrai verta dėmesio trumputė knyga. Rekomenduoju.
Maxence Fermine „Opijus”
Antroji knyga apie anglą, kuris norėjo sužinoti juodosios bei kitų arbatų paslaptis, todėl išvyko į Kiniją. Tačiau ten svetimšaliams niekas neatskleisdavo juodosios, žaliosios, baltosios ir mėlynos arbatos paslapčių, neįsileisdavo į tos šalies gilumą, kur buvo auginama arbata. Anglas liko gyventi Kinijoje ir gavo leidimą susipažinti su arbatos auginimo paslaptimis, taip jis pamilo vietinio arbatos ir opijaus monopolininko, kurio veido niekas nėra matęs, buvusią žmoną. Vėliau paaiškėjo, kad žmona apsimetinėjo monopolininku ir visas opijus buvo skirtas jai. Anglas praleidęs dvi sekso ir narkotikų savaites su ja ir vėliau viską sužinojęs, kad ji tik išnaudojo jį, pasijuto labai įskaudintas.
Allan Pease „Kūno kalba”
Trečioji knygą, kurios kol kas įveikiau tik puse, tai Allan Pease „Kūno kalba”. Tikrai įdomi knyga padedanti pažinti ir save, ir kitus, tačiau per daug išplėstai rašoma apie kiekvieną gestą, kurie ir taip yra gana aiškiai suprantami. Nors knyga įdomu, tačiau gana sunkiai, lėtai skaitoma. Jei nebūtų gestų iliustracijų, tikriausiai įkvėpimas skaityti greitai išgaruotų. Įdomu sužinoti draugų ar savo dažnai naudojamų gestų reikšmes, kaip jų išvengti ir t.t. Knygoje viską bandoma pritaikyti, o tiksliau dalinami patarimai prekybos agentams. Iš dalies tai galbūt naudinga ir man, kaip busimam reklamos vadybininkui.
Login
Tuos, kurie akimis permetė pastraipas, kad rastų ko ieškoję (kažko apie Login) pagaliau galiu nudžiuginti, kad knygų apžvalgos baigtos. Rašydamas straipsnius, apžvalgas fwd.lt gavau pakvietimą į Login dviejų dienų konferenciją su Afterparty ir leidimu fotografuoti, filmuoti. Iš viso FWD gavo tris pakvietimus. Taigi, vyksiu aš, Edgaras (taip pat iš Panevėžio) ir Povilas. Žinoma, laukiu šio renginio ir progos gyvai pamatyti, susipažinti su daugeliu IT atstovų, gerai internete žinomų žmonių, kolegų.
Ir dar šiek tiek reklamos. Jei norite kitais metais turėtų galimybę gauti pakvietimą į Login, norite išbandyti naujausią techniką bei savo jėgas rašant jų apžvalgas, visus savo skaitytojus besidominčius IT kviečiu prisijungti prie draugiškos FWD komandos.
Daugiau informacijos: fwd.lt
Keletą kartų svarsčiau ar verta viešai pradėti diskutuoti apie tai, kaip kai kurie IT sferoje besisukantys žmonės nemoka saugoti savo el. pašto prisijungimo duomenų ir taip neatsakingai elgdamiesi suteikia visas galimybes „pagadinti” jų virtualų ar net realų gyvenimą. Apie ką aš? Apie testuojamos technikos (dažniausiai išmaniųjų telefonų) buvusius savininkus – testuotojus, o tiksliau jų atlaidumą. Galbūt apie tai bučiau nutylėjęs, jei tik kartą bučiau gavęs android telefoną su prijungtu gmail el. paštu. Tačiau jau ne kartą įjungus wi-fi tenka smagiai nustebti gavus pranešimą apie naujus gmail laiškus.
