AB „Snoro” indėlio sertifikatas -10 000 Lt. Ačiū Snorui

Prasidėjus sąmyšiui dėl AB „Snoro” bankroto buvau gana ramus, nes maniau, kad mano „indėlis Snore” yra apdraustas valstybės. Ramiai sulaukiau dienos, kai reikės eiti į SEB banką ir rašyti prašymą dėl indėlių draudimo išmokos. Deja, per savo bukumą net nesugebėjau pažiūrėti, kad turiu indėlio sertifikatą, kuris nėra apdraustas valstybės. Man užteko žinoti, kad turiu 10 000 Lt vertės „indėlį”. Taip pat ramiai sulaukiau šio mėnesio 14 d., kai turėjau gauti draudimo išmoką. Ir štai, gavau ~41 Lt. Pirmoji mintis, kad draudimo išmoką mokės dalimis, nes visiems neužteko. Šiek tiek „pagooglines” sunerimau, nes visi indėlininkai gavo visą draudimo išmoką, o aš tik tą, varganą 41 Lt. Nutariau paskambinti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas”. Deja, prisiskambinti neįmanoma, nes visada „užimta”, o tiksliau atmeta skambutį. Rytais galima pasiklausyti gražios muzikos, vėliau (jei pasiseks) išgirsime „kvietimo” signalą ir galiausiai nuostabų „atmetimo” garsą. Likusią dienos dalį tiesiog bus „nukeltas ragelis” ir visada girdėsime nuostabų „užimta” signalą.

Šiandien galiausiai supratau, kad tapau dar viena „Snoro auka”, o tas 41 Lt buvo tik mano „Snoro” banko sąskaitos likutis. Kas kaltas? Aš. Buvau godus, norėjau didesnių procentų, todėl paprasto indėlio man neužteko. Taigi, „Lietuvos Dujos” prarado 20 mln. Lt., „Rokiškio sūris” 15 mln. Lt ir aš, palyginti juokingą, 10 000 Lt sumą. Žinoma, pasibaigus Snoro bankroto bylai yra labai maža tikimybė, kad AB „Snoro” indėlininkai ir kreditoriai atgaus nors dalį pinigų. Dėl to „kovoja” įsteigta „Snoro indėlininkų ir kreditorių asociacija„. Įsirašiau ir aš į jų sąrašus, tačiau visiškai nebeturiu vilties, kad kada nors atgausiu bent dalį savo „indėlio”.

Galima įžvelgti į gerąją pusę, dabar turiu brangiausią namuose A4 formato popieriaus lapą, kurį galėsiu pasikabinti ant sienos kaip prisiminimą apie „Snoro” banką ir pastabą ateičiai, kad nereikia būti tokiam godžiam bei atidžiau žiūrėti, ką pasirašinėju.