Vegetariška vakarienė – ne tik lieknėjantiems

Free Butternut Spinach photo and picture

Ar kada susimąstėte, kodėl po sočios, mėsiškos vakarienės jaučiatės apsunkę, o miegas tampa neramus ir paviršutiniškas? Galbūt kaltinate įtemptą dieną ar vėlų metą, tačiau dažnai tikroji priežastis slypi lėkštėje. Visuomenėje gajus mitas, jog vegetariškas maistas – tai tik salotų lapai, skirti amžinai lieknėjančioms panelėms. Tačiau tiesa yra kur kas spalvingesnė ir sotesnė. Vegetariška vakarienė gali tapti ne tik raktu į geresnę savijautą, bet ir atradimų kupina kulinarine kelione, kuri anaiptol nereiškia nuobodaus ar nevisaverčio maisto. Šiuolaikinis pasaulis, o kartu ir Lietuva, pamažu atranda augalinės mitybos privalumus, kurie toli gražu neapsiriboja vien tik dailesnėmis kūno linijomis.

Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kodėl lengvesnis, augalinės kilmės maistas prieš miegą yra tikras išsigelbėjimas mūsų virškinimo sistemai ir kokią įtaką tai daro miego kokybei. Paliesime ir psichologinius aspektus – kaip maisto pasirinkimas veikia mūsų energijos lygį bei nuotaiką kitą dieną. Juk sutikite, pabusti žvaliam ir pailsėjusiam yra kur kas maloniau, nei verčiantis nuo vieno šono ant kito ir skaičiuojant avis. Taip pat pasidalinsime konkrečiais patarimais ir netgi gardžiu, greitai paruošiamu vegetariškos vakarienės receptu, kuris įrodys, kad sveika gali būti ir nepaprastai skanu. Pasiruoškite atrasti naujus skonius ir pagerinti savo savijautą be jokių drastiškų pokyčių.

Kodėl sunki vakarienė gadina mūsų naktis?

 

Dažnas lietuvis yra įpratęs vakare valgyti sočiai. Tradiciškai ant stalo garuoja mėsiški patiekalai, kepsniai, gausiai pagardinti riebiais padažais, bulvėmis. Nors toks maistas suteikia momentinį sotumo jausmą, ilgalaikėje perspektyvoje jis tampa našta mūsų organizmui, ypač nakties metu. Kai mes užmiegame, mūsų kūnas turėtų ilsėtis ir atsinaujinti, tačiau suvalgius sunkų maistą, virškinimo sistema yra priversta dirbti viršvalandžius. Vietoj to, kad energija būtų skiriama ląstelių regeneracijai, smegenų poilsiui ir kitoms gyvybiškai svarbioms funkcijoms, ji eikvojama sudėtingam virškinimo procesui. Mėsos, ypač raudonos, virškinimas reikalauja daug energijos ir laiko. Tai gali sukelti ne tik pilvo pūtimą, rėmenį ar sunkumo jausmą, bet ir ženkliai pabloginti miego kokybę. Naktį prabundame, vartomės, o ryte jaučiamės nepailsėję, nors miegojome, atrodytų, pakankamai valandų. Tai – tiesioginis sunkaus maisto poveikis. Lengva vegetariška vakarienė, priešingai, neapkrauna virškinamojo trakto, leidžia kūnui tinkamai pailsėti ir atsistatyti.

Ar augalinis maistas tikrai gali būti sotus?

 

Vienas iš didžiausių mitų, sklandančių apie vegetarizmą, yra įsitikinimas, kad augalinis maistas nesuteikia sotumo jausmo. Esą, suvalgius daržovių troškinį, po valandos vėl norėsis valgyti. Tai – visiška netiesa, kylanti iš nežinojimo ir nepatyrimo. Sotumo jausmą suteikia ne mėsos gabalas lėkštėje, o subalansuotas maistinių medžiagų derinys: baltymai, skaidulos ir sveikieji riebalai. Augaliniame pasaulyje šių komponentų apstu. Pavyzdžiui, ankštinės daržovės – lęšiai, avinžirniai, pupelės – yra puikus augalinių baltymų ir skaidulų šaltinis. Suvalgę lęšių sriubos ar avinžirnių kario, jausitės sotūs ilgam, nes skaidulos lėtina angliavandenių pasisavinimą, o baltymai suteikia ilgalaikės energijos. Grūdinės kultūros, tokios kaip bolivinė balanda, grikiai ar viso grūdo ryžiai, taip pat prisideda prie sotumo. Pridėkime saują riešutų ar sėklų, šlakelį kokybiško aliejaus ir gausime tobulai subalansuotą, sotų ir maistingą patiekalą. Svarbiausia – įvairovė ir teisingas produktų derinimas, o ne aklas salotų lapų kramsnojimas.

Kaip vegetariška vakarienė gerina virškinimą?

 

Geresnis virškinimas yra vienas pirmųjų ir labiausiai juntamų pokyčių, perėjus prie lengvesnių, augalinių vakarienių. Augalinės kilmės maistas yra turtingas skaidulomis, kurios veikia tarsi šluota mūsų žarnynui. Skaidulos gerina peristaltiką, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir palaiko sveiką žarnyno mikroflorą. Kai vakarienei renkamės daržoves, ankštinius ir grūdus, mes ne tik gauname būtinų vitaminų ir mineralų, bet ir palengviname visos virškinimo sistemos darbą. Mėsiški, riebūs patiekalai, ypač valgomi vakare, apsunkina skrandį, kepenis ir kasą. Organizmui reikia pagaminti daugiau fermentų, kad suskaidytų riebalus ir baltymus, o tai, kaip jau minėjome, reikalauja daug energijos. Ilgainiui nuolatinis virškinimo sistemos perkrovimas gali lemti rimtesnes problemas, tokias kaip gastroezofaginio refliukso liga (rėmuo) ar dirgliosios žarnos sindromas. Lengva, skaidulomis gausi vegetariška vakarienė leidžia virškinimo sistemai pailsėti per naktį, todėl ryte jaučiamės lengvesni, energingesni ir be nemalonių pojūčių pilve.

Ar Lietuvoje populiarėja vegetarizmas?

 

Nors Lietuva istoriškai yra mėsos valgytojų kraštas, pastaraisiais metais pastebimos akivaizdžios pokyčių tendencijos. Augantis sąmoningumas apie sveiką gyvenseną, etinius gyvūnų gerovės aspektus ir tvarumą skatina vis daugiau žmonių išbandyti augalinę mitybą ar bent jau įtraukti daugiau vegetariškų patiekalų į savo racioną. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ar Klaipėda, dygsta vegetariški ir veganiški restoranai, o įprastų kavinių meniu vis dažniau atsiranda augalinių patiekalų skilčių. Prekybos centruose taip pat plečiasi augalinių produktų asortimentas: nuo įvairiausių augalinių pienų ir jogurtų iki mėsos pakaitalų. Socialiniuose tinkluose gausu lietuviškų tinklaraščių ir grupių, kuriose dalijamasi vegetariškais receptais ir patarimais. Nors statistiškai vegetarų Lietuvoje vis dar nėra daug, lyginant su Vakarų Europos šalimis, svarbiausia yra pati tendencija – žmonės tampa atviresni naujovėms, ieško sveikesnių alternatyvų ir nebijo eksperimentuoti virtuvėje. Vakarienė be mėsos nebėra egzotika, o tampa normaliu, priimtinu ir netgi madingu pasirinkimu.

Ką valgyti vakarienei, kad ryte jaustumėmės energingi?

 

Norint pabusti žvaliam ir kupinam energijos, vakarienė turėtų būti ne tik lengva, bet ir maistinga. Svarbu gauti kompleksinių angliavandenių, baltymų ir sveikųjų riebalų, kurie palaikytų stabilų cukraus kiekį kraujyje per naktį ir aprūpintų organizmą reikalingomis statybinėmis medžiagomis. Puikus pasirinkimas – įvairūs daržovių troškiniai su ankštiniais. Pavyzdžiui, troškintos daržovės (brokoliai, morkos, paprikos, cukinijos) su lęšiais ar avinžirniais, pagardintos žolelėmis. Toks patiekalas neapsunkins, bet suteiks sotumo ir aprūpins baltymais bei skaidulomis. Kitas geras variantas – viso grūdo kruopos, pavyzdžiui, grikiai ar bolivinė balanda su garintomis arba keptomis daržovėmis ir tofu sūriu. Tofu yra puikus augalinių baltymų šaltinis. Taip pat tinka tirštos daržovių sriubos, pavyzdžiui, trinta moliūgų ar brokolių sriuba su skrudintomis sėklomis. Verta nepamiršti ir sveikųjų riebalų – avokado riekelė ant viso grūdo duonos riekės ar šlakelis alyvuogių aliejaus į salotas padės geriau pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus ir suteiks ilgalaikio sotumo. Svarbiausia, kad vakarienė būtų valgoma likus bent 2-3 valandoms iki miego.

Greitas ir sotus: Raudonųjų lęšių ir daržovių troškinys

 

Dažnai atrodo, kad sveikos vakarienės gaminimas reikalauja daug laiko ir pastangų, tačiau tai – dar vienas mitas. Šis receptas įrodys, kad per mažiau nei 30 minučių galima pasigaminti neįtikėtinai skanų, maistingą ir sotų patiekalą, kuris puikiai tiks tiek jaukiam vakarui vienumoje, tiek visai šeimai. Raudonieji lęšiai yra tikras išsigelbėjimas skubantiems – jie išverda vos per 15-20 minučių ir nereikalauja išankstinio mirkymo. Be to, jie yra puikus baltymų, geležies ir skaidulų šaltinis. Šis troškinys yra ne tik sveikas, bet ir labai universalus – galite naudoti savo mėgstamas daržoves ar tas, kurias tiesiog randate šaldytuve. Tai puikus būdas sunaudoti daržovių likučius ir išvengti maisto švaistymo.

Ingredientai:

  • 1 stiklinė raudonųjų lęšių
  • 1 didelis svogūnas
  • 2 skiltelės česnako
  • 1 morka
  • 1 paprika (bet kokios spalvos)
  • 1 nedidelė cukinija
  • 400 g konservuotų smulkintų pomidorų savo sultyse
  • 2 stiklinės daržovių sultinio arba vandens
  • 1 arbatinis šaukštelis maltos kalendros
  • 1 arbatinis šaukštelis malto kumino
  • Žiupsnelis aitriosios paprikos (nebūtina)
  • Druskos ir pipirų pagal skonį
  • Šlakelis aliejaus kepimui
  • Šviežių kalendrų arba petražolių patiekimui

Paruošimas:

  1. Lęšius gerai nuplaukite po tekančiu vandeniu.
  2. Dideliame puode arba gilioje keptuvėje įkaitinkite aliejų. Suberkite smulkintą svogūną ir kepkite, kol taps skaidrus.
  3. Sudėkite smulkintą česnaką, kubeliais pjaustytas morkas, papriką ir cukiniją. Kepkite dar kelias minutes, kol daržovės šiek tiek suminkštės.
  4. Suberkite prieskonius: maltą kalendrą, kuminą, aitriąją papriką. Maišydami pakaitinkite apie minutę, kol pasklis aromatas.
  5. Į puodą suberkite nuplautus lęšius, smulkintus pomidorus ir supilkite daržovių sultinį. Viską gerai išmaišykite.
  6. Užvirkite, tada sumažinkite ugnį, uždenkite ir troškinkite apie 15-20 minučių, arba kol lęšiai ir daržovės bus minkšti. Kartais pamaišykite, kad neprisviltų.
  7. Pagal skonį įberkite druskos ir pipirų.
  8. Patiekite karštą, gausiai pabarstę šviežiomis kalendromis ar petražolėmis. Galima valgyti vieną arba su viso grūdo duonos riekele. Skanaus!

Kelias į geresnę savijautą

 

Atsisakyti įprastų, bet organizmą varginančių vakarienės įpročių ir juos pakeisti lengvesniais, augaliniais patiekalais yra investicija į savo sveikatą ir gerą savijautą. Tai nereiškia, kad reikia tapti šimtaprocentiniu vegetaru per vieną naktį. Galima pradėti nuo mažų žingsnelių – pavyzdžiui, vienos ar dviejų vegetariškų vakarienių per savaitę. Greitai pastebėsite pokyčius: geresnis miegas, daugiau energijos ryte, lengvumo jausmas. Jūsų kūnas jums padėkos už galimybę naktį ilsėtis, o ne sunkiai dirbti. Be fizinės naudos, tai ir puiki proga praplėsti savo kulinarinį akiratį, atrasti naujus skonius, prieskonius ir produktus. Vegetariški receptai šiandien yra lengvai prieinami internete, knygose ir žurnaluose, todėl įkvėpimo tikrai nepritrūks.

Eksperimentuokite, išbandykite, atraskite tai, kas jums skaniausia. Galbūt tai bus Azijos įkvėptas karis su avinžirniais, o gal tradicinis lietuviškas daržovių troškinys. Svarbiausia – klausyti savo kūno signalų. Kai pajusite skirtumą tarp savijautos po sočios mėsiškos ir lengvos augalinės vakarienės, pasirinkimas taps savaime suprantamas. Tai ne dieta ar trumpalaikis mados klyksmas, o sąmoningas žingsnis geresnės gyvenimo kokybės link. Tegul kiekviena vakarienė būna ne tik skani, bet ir naudinga jūsų kūnui ir sielai.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

 

1. Ar valgydamas tik augalinį maistą vakarienei, gausiu pakankamai baltymų?

  • Taip, tikrai. Augaliniame pasaulyje gausu baltymų šaltinių, tokių kaip lęšiai, avinžirniai, pupelės, tofu, bolivinė balanda. Teisingai suderinus šiuos produktus, lengvai surinksite reikiamą baltymų normą.

2. Ar vegetariška vakarienė tinka sportuojantiems žmonėms?

  • Be abejonės. Sportuojantiems žmonėms po treniruotės vakare reikia atstatyti raumenis, o tam puikiai tinka augaliniai baltymai ir kompleksiniai angliavandeniai. Pavyzdžiui, didelė porcija lęšių troškinio ar grikių su daržovėmis ir tofu suteiks visų reikalingų medžiagų.

3. Po vegetariškos vakarienės jaučiu pilvo pūtimą. Kodėl?

  • Pilvo pūtimą gali sukelti staigus skaidulų kiekio padidėjimas mityboje, ypač iš ankštinių daržovių. Pradėkite nuo mažesnių porcijų, gerai sukramtykite maistą ir duokite laiko savo virškinimo sistemai priprasti. Taip pat ankštines daržoves prieš verdant rekomenduojama gerai išmirkyti.

4. Ar vegetariškos vakarienės paruošimas neužtrunka ilgiau nei mėsiškos?

  • Tikrai ne, dažnai būna netgi atvirkščiai. Daugelis vegetariškų patiekalų, pavyzdžiui, daržovių troskiniai, sriubos ar salotos, paruošiami kur kas greičiau nei reikia iškepti mėsos kepsnį. Raudonųjų lęšių troškinys yra puikus pavyzdys, kaip skanią vakarienę galima pasigaminti per mažiau nei 30 minučių.

5. Ar tiesa, kad vegetariškas maistas yra brangesnis?

  • Tai yra mitas. Iš tiesų, baziniai vegetariškos mitybos produktai, tokie kaip kruopos (grikiai, ryžiai), ankštiniai (lęšiai, pupelės) ir sezoninės daržovės, dažnai yra pigesni už kokybišką mėsą. Brangesni gali būti tik specifiniai mėsos pakaitalai ar egzotiški produktai, tačiau kasdienė vegetariška mityba tikrai gali būti draugiška piniginei.

Inverteriai nuo A iki Ž: kada reikia pakeisti seną inverterį?

Kaip naudoti inverterius ir kada seną inverterį pakeisti nauju? Mūsų konsultantams tenka išgirsti nemažai panašių klausimų, todėl nutarėme plačiau pakalbėti šia tema.

Plačiau apie inverterius

Inverteriai, dar vadinami galios keitikliais, yra išties naudingi įrankiai namuose ir kitur. Inverteris keičia nuolatinę srovę iš akumuliatoriaus į įprastą kintamosios srovės maitinimą, kurį galite naudoti visų tipų įrenginiams valdyti: elektriniams šviestuvams, virtuvės prietaisams, mikrobangų krosnelėms, elektriniams įrankiams, televizoriams, radijo imtuvams, kompiuteriams ir dar daugiau.

Užtenka prijungti inverterį prie akumuliatoriaus, o kintamosios srovės įrenginius prijungti prie inverterio. Tuomet galite mėgautis visais šio prietaiso teikiamais privalumais.

Ženklai, kurie rodo, kad reikalingi nauji inverteriai

  1. Inverteris neįkrauna akumuliatoriaus iki galo

Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, su kuriomis žmonės susiduria naudojant inverterius, yra tai, kad inverterio baterija nustoja krauti. Paprastai tokiais atvejais problema kyla dėl išsikrovusio akumuliatoriaus arba klaidos skirtuvų. Galite nusipirkti naują bateriją arba pakeisti ją, jei jai galioja garantinis laikotarpis. Tačiau ši problema gali kilti dėl kitų su inverteriais susijusių problemų. Šios problemos apima sudegusius lygintuvus, surūdijusius gnybtus, sulydytą aktyvią medžiagą ar net elektros gedimą pagrindinėje plokštėje. Atsižvelgdami į problemą ir pasikalbėję su techniku, galite nuspręsti įsigyti naują akumuliatorių arba atnaujinti inverterį (įtampos keitiklį).

  1. Apkrovos poreikių padidėjimas

Net jeigu Jūsų inverteriai yra geros būklės, tikėtina, kad laikui bėgant įsigysite vis daugiau naujų prietaisų, buitinių įrenginių ir kitos elektronikos. Tai padidins elektros apkrovos reikalavimus, kurių jūsų dabartiniai inverteriai ir akumuliatorius gali neatlaikyti.

Taip yra todėl, kad šie įtaisai yra sukurti tam tikros talpos, kurios nereikėtų viršyti, nes gali būti negrįžtamai pažeista inverterio sistema arba nutrūkti maitinimas. Dėl to taip pat gali sumažėti naudojamų prietaisų ir elektronikos tarnavimo laikas. Norint rasti efektyviausius atsarginio maitinimo sprendimus, labai svarbu suprasti apkrovos reikalavimus.

Jeigu jaučiate, kad poreikiai keičiasi, verčiau netaupykite ir įsigykite daugiau, galingesnių inverterių, kurie pakeis įtampą ir užtikrins optimalų galios paskirstymą Jūsų namams.

Aliuminio profiliai – kur jie naudojami

Statybinės medžiagos yra pakankamai universalios, todėl jų pritaikymo galimybių yra tikrai nemažai. Štai paimkime tokią statybinę medžiagą kaip aliuminio profiliai. Tikriausiai ne kartą matėte gatvėje važiuojantį mikroautobusą su aliuminio profilio pundeliu ant stogo. Kam aliuminio profiliai naudojami? Kur jų pritaikymo vietos?

Pats aliuminio profilis yra gana paprastas aliuminio lydinio gabalas, tik tam tikros formos. Tai gali būti aliuminio juosta, skirtingo storio ir pločio. Taip pat išgaubta aliuminio juosta. Populiariausi yra tam tikrų formų profiliai.

Vienas iš populiariausių – L formos aliuminio profilis. Taip pat daug kur naudojamas U formos aliuminio profilis. Rečiau – H formos profilis. Vieni iš rečiausių – dibondiniai aliuminio profiliai. Tai du U formos profiliai, sujungti 90 laipsnių kampu. O formos aliuminio profilis yra visiškai ne apvalus, o stačiakampio arba kvadrato formos. Tiesiog tai tuščiaviduris vamzdis, Keista, kodėl gamintojai jį vadina būtent taip… Rečiausias turbūt yra W formos profilis, tačiau jis irgi turi savo panaudojimo sritį.

Kur naudojami aliuminio profiliai

Aliuminio profiliai yra naudojami tam tikrų konstrukcijų statyboje. Aliuminis – lengvas ir patvarus metalas. Jis anoduotas, todėl nerūdija, greitai nepakeičia savo spalvos. Įvairių formų profiliai naudojami skirtingai. Štai keletas pavyzdžių.

  • Aliuminio profiliai konstrukcijų užbaigimui. Bet kokios plokštumos kraštai turi turėti apvadus. Pavyzdžiui, statote pavėsinės stogą. Kaip stogo dangą naudojate kanalinį polikarbonatą. Šalia stogo auga medžiai, todėl gali nutikti taip, kad jie nuo smarkesnio vėjo gali atsitrenkti į kraštą. Tam tikslui naudojamas ne plastikinis polikarbonatui skirtas profilis, o tvirtesnis U formos aliuminio profilis. Kad lengviau būtų pritvirtinti profilį prie pavėsinės konstrukcijos gegnių, imamas toks profilis, kurio viena kraštinė ilgesnė už kitą. Panašiu principu gali būti tvirtinami ir fotovoltiniai elementai ant stogo statomoje saulės elektrinėje.
  • Prekybinės spintos kampai. Tarkime, jums reikia sukonstruoti gana nemažą prekybinę spintą iš natūralaus arba organinio stiklo. Tiesiog rėmas ir stiklo lakštai. Kad spinta būtų kubo formos, reikalingi specifiniai profiliai, į kurių vidų įstatomas stiklo lakštas. Tam puikiai tinka dibondiniai aliuminio profiliai. Kad kampai nebūtų aštrūs, naudojamas W formos profilis.
  • Lakštų sujungimas. Bet kokius du lakštus galima sujungti H formos aliuminio profiliu ir tai galima padaryti itin sandariai naudojant specialias izoliacines medžiagas – juosteles, guminius intarpus ir t.t. tiesiog dvi plokštumos yra suspaudžiamos į profilį. Tiesa, jį tvirtinti prie konstrukcijos jau sudėtinga – tam naudojamos kitos technologijos.
  • Konstrukcijos rėmai. Įvairių konstrukcijų rėmai gaminami iš O formos profilių. Jie kvadratiniai arba stačiakampiai, todėl prie jų nesunku pritvirtinti kitus profilius, pavyzdžiui paprastas aliuminio juostas. Kad būtų aiškiau suprasti, apie ką kalbame, įsivaizduokite medinius tašelius ir plonas lenteles. Tik daug kartų patvaresnes ir ilgaamžiškesnes.
  • Lengvai įstatomi lakštai. Čia geriausia naudoti L formos profilius, nes jie atviri. Taip pat šios formos profiliai naudojami kampams sutvirtinti, tačiau tada lakštus reikia suveržti varžtais, kad jie nejudėtų. Idealiai tinka dirbant su medienos lakštais, nes organinį stiklą ir kanalinį polikarbonatą reikia gręžti.

Atminkite, profilis reikalingas ten, kur naudojami įvairūs lakštai – kanalinio polikarbonato, stiklo, organinio stiklo, OSB ar MDP (medienos drožlių lakštai). Profilių galima įsigyti ir internetu el. parduotuvėje https://e-heliopolis.lt.

 

 

Kas geriau roletai ar žaliuzės?

Užuolaidos, roletai ar žaliuzės – tai vienos iš svarbiausių namų interjero detalių. Tai interjerui suteikia ne tik jaukumo, tačiau ir apsaugo nuo saulės spindulių bei suteikia privatumo. Mėgstantys praktiškumą bei minimalistinį stilių, šiuo metu dažnai renkasi roletus arba žaliuzes savo langams.

Žaliuzės visuomet buvo laikomos labiau biurų ir komercinės paskirties langų dengimui, tačiau šiandien galima rasti platų žaliuzių asortimentą namams. Todėl atsakyti į klausimą, kas geriau – roletai ar žaliuzės, atsakyti būtų labai sudėtinga. Atsakymo į šį klausimą geriausiai reikėtų atsižvelgiant į bendrą namų dizainą.

Tiek žaliuzės, tiek roletai langams gali būti įvairių tipų, medžiagų bei tekstūrų. Visiems įprasti klasikiniai, diena-naktis roletai, roletai, skirti stoglangiams ir net fotoroletai – štai toks platus roletų pasirinkimas šiandien. O kur dar inovatyvios roletų technologijos su trimačiais audiniais, primenančios užuolaidas ir sukuriančios 3D efektą.

Pastarieji roletai veikia panašiu į žaliuzių principu, nes traukiant juos trimačiai audiniai persidenga arba pasvyra, o dar labiau patraukus, visiškai pakyla. Tokiu būdu galima kontroliuoti šviesos srautus ir roletus valdyti atsižvelgiant į šviesos intensyvumą. Tai ne tik estetiška, šiuo metu labai madinga, bet ir be galo funkcionalu.

O žaliuzių pasirinkimas mažai tenusileidžia savo įvairove ir galimybėmis. Šiuolaikinės žaliuzės gerokai pasikeitusios nuo tų, kurias buvome įpratę matyti prieš dešimtmetį ir dar anksčiau. Rinkoje siūlomos horizontalaus tipo medinės, aliuminės, plisuotos, tekstilinės vidaus žaliuzės, taip pat vertikalios, kurios dažniau montuojamos biuruose bei komercinėse patalpose.

Žaliuzės bei roletai taip pat būna ir fasadiniai, apsauginės žaliuzės. Tiek žaliuzės, tiek roletai vidui pasižymi itin plačiu audinių ir spalvų bei raštų asortimentu, yra atsparios spindulių poveikiui, todėl visuomet išlaiko savo spalvą.

Ar brangiai kainuoja priekinis automobilio stiklas?

Priekinis automobilio stiklas be abejonės yra labai svarbi saugumą užtikrinanti dalis. Jo kaina ir keitimo darbai taip pat yra ir gan brangūs dalykai. Būtent dėl šios priežasties yra svarbu, kad jis visada būtų tvarkingas. Priekinis stiklas tai ne tik priemonė, apsauganti vairuotoją nuo į veidą pučiančio vėjo ir kritulių, jis taip pat užtikrina ir transporto priemonės kėbulo tvirtumą, o iš vidaus tarnauja kaip saugos pagalvių atrama. Atsižvelgiant į visą tai, stiklų gamintojai deda labai daug pastangų į šių gaminių tvirtumą ir saugumą. Stiklas neturėtų lengvai dužti, o ir sudužęs, neturėtų kelti pavojaus automobilyje važiuojantiems žmonėms. Dėl tam tikrų gamybinių ypatumų, priekiniai automobilių stiklai yra vadinami „tripleksais“, pagrindinė to priežastis – trys sluoksniai, kurie užtikrina stiklo vientisumą net ir rimtesnių avarijų metu. Jie gali suskilinėti į daugelį fragmentų, tačiau išlieka sujungti tarpusavyje, taip apsaugant keleivius ir vairuotoją nuo šukių.

Tačiau kaip nesinorėtų turėti labai stiprų ir atsparų išorės poveikiam stiklą, jo tarnavimo laikas kartais yra sutrumpinamas dėl įvairių įtrūkimų ir įdaužų. Dauguma vairuotojų ne visada atkreipia dėmesį į tai, kad net ir labai smulkus priekinio stiklo pažeidimas, gali tapti rimtesnės problemos ateityje priežastimi. Ir vietoje to, kad sutaisyti įdaužą, kai ji dar yra labai maža ir nekelia nepatogumų vairuojant, renkasi ir toliau važinėti kol situacija tampa gerokai rimtesnė. To pasekmėje tenka konstatuoti faktą, kad priekinis stiklas turi būti pakeičiamas ir tai jau padidina būtinas investicijas kelis ar net keliolika kartų. Tačiau, kad ir teks brangiau sumokėti už lango keitimą, tai vis vien yra geriau, nei važinėti su dužusiu stiklu, kuris gali tapti gerokai liūdnesnių pasekmių priežastimi.

Ar verta namuose įsirengti dujinį židinį?

Dujinį židinį galima pamatyti ne tik nuosavose namuose, bet net ir bute. Ir tai nenuostabu, nes tokie namai   išsiskiria saugumu, dekoratyvinėmis savybėmis ir paprastu valdymu. Dujos turi daug privalumų, palyginti su židiniais kūrenamais malkomis.

Eksplotuojant židinį kūrenama malkomis, reikia įdėti daugiau darbo: jį valyti nuo sodžių, pasiruošti malkų. Taigi dujinis namų židinys yra puiki alternatyva, turinti daug privalumų:

Šiuolaikinėse dujų židinio versijose yra sandari kamera. Degimo metu kambaryje nėra suodžių. Išmetamųjų dujų temperatūra yra žema, o tai kelis kartus supaprastina kamino įrengimą.

Degimo procesas yra automatizuotas. Žmogui tereikia pasukti termostato jungiklį arba valdyti židinį specialiu nuotolinio valdymo pultu.

Jums nereikia nuolat galvoti apie malkų paruošimą, jau nekalbant apie tai, kad tokio tipo degalams laikyti reikia daug vietos.

Procesas vyksta tiek naudojant pagrindines dujas, tiek naudojant balioną. Taigi vasaros rezidencijai galite saugiai įsigyti dujinį židinį, į kurį nepateikiamos įprastos dujos.

Dėl savo dekoratyvumo labai lengva pasirinkti variantą, kuris bus puikus jūsų namų interjero papildymas.

Židinį galima valdyti naudojant nuotolinio valdymo pultą arba reguliatorių. Prasideda dujų tiekimas, kuris užsidega ir dega režimu kol pasiekiama nustatyta šildymo temperatūra. Pasiekus norimą temperatūrą, galia sumažinama automatiškai arba rankiniu būdu – viskas priklauso nuo konkretaus modelio ir skirtingų režimų.

Židiniai skiriasi įrengimo tipu. Populiarūs grindų modeliai – jie tiesiog sumontuojami ant pagrindo, tada sujungiami su kaminu. Ant sienos tvirtinami laikikliai pritvirtinami prie sienos. Tokios galimybės yra geresnės, jei namuose yra vaikų ir augintinių. Jei norite įmontuoti modelius, jums reikės paruošto padą iš nedegių medžiagų.

Dabar beveik visi modeliai gaminami su funkcijomis, būtinomis patogiam valdymui – elektriniu uždegimu, dujų valdymu, išvertimo valdymu, automatiniu degimo režimų reguliavimu. Nuo šių funkcijų ir priklausys židinio kaina.