Kad ir kaip tai paradoksaliai skambėtų, bet tai tiesa. Kartais reikia pailsėti net ir nuo pačių atostogų. Birželio 1d. planavau nuo liepos vidurio apie savaitę laiko pabūti prie jūros, o vėliau vėl pratęsti atostogas. Planai šiek tiek pasikeitė, nes prie jūros išbuvau šiek tiek trumpiau. Taigi turiu apie dvi savaites pailsėti nuo atostogų prie jūros ir susiruošti atostogoms Anglijoje. Poilsis pajūryje buvo kaip pratybos prieš ilgąsias atostogas Anglijoje.
Dabar pasidalinsiu įspūdžiais ir nuotraukomis iš pajūrio. Kaip jau buvau minėjęs prie jūros įsikūriau Kunigiškiuose. Tai mažas kaimelis tarp Palangos ir Šventosios. Dėka pažinčių turėjau progą nemokamai pagyventi beveik ant jūros kranto. Nuo durų slenksčio iki jūros apsemiamo kranto tik apie 60 metrų atstumas. Arčiau gyventi tikriausiai neįmanoma. Nebent miegoti pakrantėje esančiame bare ar pasistatyti palapinę pliaže.
Žinoma, pats namelis nėra įspūdingas ir apgyvendinimo sąlygos galėjo būti geresnės, bet kaip sakoma: dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, todėl tikriausiai negražu būtų iš mano pusės skustis, kai už nieką mokėti nereikėjo. Žiūrint optimistiškai viskas atrodo gana puikiai. Nemokamas wi-fi, nors mobilusis telefonas dažniausiai negaudydavo nei interneto nei paprasto ryšio. Bet kam gali reikėti atostogų metu interneto? Darboholikui arba facebook lyga sergančiai blondinei, kuri kas kelias valandas jaučia priklausomybė įkelti kokia nors nuotrauką ant savo profilio sienos ir kaip išbadėjusiai laukti komentarų.
Grįžtant prie optimistiško požiūrio galima paminėti, kad pro namelio langą matosi jūra, o užmiegant girdi jūros ošimą (jei negroja trance muzika)… Saulė, smėlis, grynas oras jūra, bangos… ko dar galima norėti? Dauguma, tikriausiai, pavadintu tai romantika. Aišku aš nesu romantikas, todėl man labiau patinka žodis – egzotika.
Pačiuose Kunigiškiuose beveik nėra ką veikti, todėl beveik visas dienas praleidau Palangoje arba Šventojoje. Žinoma, vakarais tenka grįžti ir klausytis trance muzikos arba „dredų” gyvo garso koncerto, kurie man nelabai patinka, nes apskritai klausau tik electro hause arba blogiausiu atveju lietuviško popso. Tačiau kai Tuborg bare ant jūros kranto alus už savikainą (kai kitiems tenka mokėti po 7lt už 0,5l) galima pasiklausyti ir būgnų mušimo. Žinoma, alus galėjo būti ir už dyką, bet viskam yra ribos…
Kalbant apie jūrą, pastebėjau gana keistą reiškinį. Palangoje bei Šventojoje jūra daug šiltesnė nei ten, kur aš buvau apgyvendintas. Peršasi išvada, kad masiniuose pajūrio paplūdimiuose visą vandenį sušildo ne kas kitas kaip žmonių šlapimas arba kūno skleidžiama šiluma. Žinoma, žmogaus šilumos receptoriai yra labai nepatikimi ir tai gali būti subjektyvi nuomonė, tačiau ~0.5val skirtumas (kol nuvykau iki šventosios) taip jūros neįšildo. Keletą dienų buvo „negalima” maudytis, dėl didelio vėjo. Buvo iškelta raudona vėliava, tačiau ties mano namuku nesimatė nei gelbėtojų, nei vėliavų, todėl niekas nesutrukdė pilnavertiškai pasidžiaugti jūros teikiamais malonumais. Vėliau bangos nurimo, vanduo atšalo, oras subjuro ir atostogoms prie jūros savaime atėjo galas.
Apibendrinant galima teigti, kad atostogos buvo nors ir trumpos, bet geros ir paliko nemažai įspūdžių. Žinoma buvo nemažai nepatogumų: Šaltas dušas, turkiško tipo tualetas be tualetinio ar kitokio popieriaus… Kad susiprastų pagerinti bent jau tualetų kokybę, prieš išvažiuojant kambaryje palikau šmaikščią reklaminę dovanėlę, kurios nuotrauką matome šone.
