Saugokite savo privatumą

Visi ar bent jau dauguma blogerių, kurie rašo savo asmeniniu blogus dažnai mėgsta paatvirauti ir parašo keletą ar keliasdešimt straipsnių apie savo asmeninį gyvenimą. Žinoma dalintis savo asmenine patirtimi yra labai sveikintinas dalykas, bet tai reikėtu tai daryti saikingai ir atsakingai, kad nepakenkti sau pačiam. Manau nėra nei vieno blogerio, kuris neturėtu savo „juodosios pusės“. Juodoji pusė nebūtinai turėtu būti nusikalstama veikla ar kiti LR įstatymus pažeidžiantys veiksniai, tai gali būti tiesiog ydos ar keisti pomėgiai. Pavyzdžiui aš labai prastai moku Rusų kalbą ir man nepatinka maži vaikai arba žmonės besielgiantys kaip mažvaikiai… bet to nei viename iš savo rašytų straipsnių neakcentuoju, nekuriu straipsnių su skambiomis antraštėmis „Dėjau ant Rusų kalbos“ arba „Nekenčiu vaikų“.
Skaitant šį straipsnį jums gali pasirodyti, kad skatinu blogerius veidmainiauti, bet derėtu atskirti melą nuo tiesios slėpimo. Tarkim jei aš prastai moku rusų kalbą, nerašysiu straipsnio kaip aš myliu Rusiją ir kaip man patinka jų kalba. Tiesiog apie neigiamus dalykus dažniausiai galima nutylėti. Nors geriausia yra rasti pusiausvyrą tarp asmeniškumų išsakymo ir nutylėjimo, juk kokia asmenio blogo prasmė jei straipsniuose nesijaus autoriaus, kaip asmenybės.
Turbūt kyla klausimas kam viso to reikia? Jeigu jūsų asmeninis blogas randamas google paieškos rezultatuose suvedus jūsų vardą bei pavardę jums derėtu atsakingiau rašyti straipsnius. Tarkim buvusi draugė „pagooglina“ apie jus ir jūsų asmeniniame bloge randa įrašą, kad jūs nekenčiate savo buvusios draugės ir labai džiaugiatės, kad su ja pagaliau išsiskyrėte. Kam skaudinti merginą?
Kitas pavyzdys: tarkim jus teikiate paslaugas internete ar norite įsidarbinti. Jei norite įsidarbinti jus nusiunčiate savo CV (gyvenimo aprašymą) ar tiesiogiai einate susitiktu su Rusų tautybės darbdaviu ir darbdavys „pagooglines“ apie jus randą jūsų bloge įrašą, kad nekenčiate Rusų kalbos, kaip manote kiek lieka procentų, kad gausite darbą? Jei teikiate paslaugas internete ar turite nuosavą verslą klientai taip pat nori sužinoti ar jūs patikimas arba nori sužinoti koks apskritai žmogus jus esate ir randą asmeniniame bloge įrašą apie vakarėlį, kuriame prisigėrėte iki komos iš klientų pinigų, kuriems dar net nepradėti vykdyti užsakymai. Kaip manote ar sulauksite naujų klientų? Arba dar blogiau, esami klientai pareikalaus grąžinti pragertus pinigus…
Žinoma tokių akibrokštų nei vienas blogeris tikriausiai nerašo ir aš šiek tiek viską „išpūčiau“, bet sau galima pakenkti ir su menkesniais paatviravimais. Galbūt šį straipsnį skaito ir ne vienerius metus blogus rašantys žmonės ir jiems kyla klausimas, kas aš toks, kad galėčiau nurodinėti kaip jiems rašyti savo asmeninius blogus… bet tai jokiu būtu ne nurodymas, o tiesiog patarimas.
Pabaigai linksmas Lietuvos vartotojų instituto filmukas apie privatumą internete

13 komentaru

  • Mantas parašė:

    Jeigu rusakalbis darbdavys neduos darbo vien dėl to, kad žmogus yra parašęs, jog nekenčia rusų kalbos, tai man kiltų šioks toks įtarimas, kad jam nelabai vieta vadovo kėdėj.

    • Insaider parašė:

      Na būna tokių rusų ar lenkų, kurie nors ir moka lietuviškai, bet iš principo kalba tik savo gimtąja kalba. Na bet čia tik kaip pavyzdys…

    • Dalius parašė:

      Visai normalu kad rusakalbis bardbavys neduos darbo pridurkui kuris giriasi kad nekencia jo gimtosios kalbos.

  • Dalius parašė:

    Jei turėti tokį požiūrį į pasaulį.. tai visai geriau blogo nerašyti.

    Žinoma.. nerašau blogų atsiliepimų apie žmones ir kontoras su kuriais dar teks dirti. Nerašau ir to "už ka į teismą galima paduoti". Bet jei kas man nepatinka… dažniausiai parašau. Net dažniau nei kai patinka.

    Beje, jei nekenti rusu kalbos… įsidarbines rusakalbiame kolektyve irgi nežydėsi

  • bbzn parašė:

    esame suaugę žmonės, turime atsakyti už savo rašliavas.

  • Evaldas parašė:

    Kiek tų blogerių belikę, greitai Google juos užmirš… 🙂 Manau blogai miręs reikalas, gal kada išplėtosiu šią mintį…

  • frogsign parašė:

    Ką bloge rašai svarbu, tačiau svarbiau yra socialiniai tinklai. Daug labiau gali pakenkti koks nors pažystamas įdėjęs mokyklinio vakarėlio nuotraukas(vykusio prieš 5 metus), kur pavyzdžiui vartojamas alkoholis. Žodžiu reputacija svarbiausia, tiek internete, tiek gyvenime.

    • Giedrė parašė:

      Pritariu… Man be galo keista, kai žmonės socialiniuose tinkluose itin atvirai dalinasi savo privataus gyvenimo detalėmis: nuotraukomis, kuriuose visi girti ir apsirengę keistais rūbais, smulkmenomis apie vaikus, vos gimusių savo mažylių nuotraukomis. Blogiausia, kad netgi kuriami "Facebook" puslapiai šešiamečiams vaikučiams, kurie patys negali dar spręsti, ką dėti į viešąją erdvę, o ko ne.

      • Insaider parašė:

        Motinos, kurios labai didžiuosi savo vaikais, kuria jiems anketas, nors pagal facebook taisykles galima registruotis tik nuo 13 metų

  • Insaider parašė:

    Facebook'e galima nustatyti savo privatumą, kad tavo nuotraukų albume niekam nerodytų nuotraukų, kuriose esi pažymėtas (ne pats jas įkėlei).

    Facebook'as tikrai gali sugadinti žmonių reputaciją. Pvz buvęs mano vairavimo instruktorius turi facebooke profilį ir jo draugai užžymėję jį keliose nuotraukose, kuriose jis kominis su išterliota maike švenčia savo gimtadienį… iškart krito jo autoritetas mano akyse…

  • vytautas parašė:

    …galgi yra tiesos,kad protas eina eina po paskum ir mokaisi iš savo klaidų…

Palikti komentara