Naktis be miego

Tai nebus apžvalga ar kvaili patarimai kaip kovoti su nemiga. Tai nebus mano tinklaraščiui įprasto stiliaus tekstas…. Tai bus tiesiog naktis be miego iš labai arti, su kuria dalinai teko susidurti visiems.

Nemiga

Įsitaisai patogioje pozoje ir sėkmingai bandai užmigti, bet atsiranda milijonas priežasčių, dėl kurių esi priverstas pajudėti. Panižo koja, ranka ar kita kūno vieta. Reikia pajudėti ir būtinai pasikasyti, nes kitaip niežulys išvarys iš proto. Staiga pasidaro karšta. Kojomis nevalingai ieškai neatrastų ir dar kūno šilumos nesušildytų antklodės kampelių. Atradus vieną iš jų pasikeičia kūno poza, kuri tampa nepatogi… Įsipatogini iš naujo, bet vėl panižo ranka. Kiekvienas judesys neleidžia mintims grimzti gilyn ir išsklaidai nors menkiausią miego užuominą. Galiausiai atradus tinkamą kūno pozą bandai save priversti nejudėti ir užmigti, nes žinai, kad jei pajudėsi vėl neišvengiamai taps nepatogu.

Sms žinutė

Nelauktai mobilusis telefonas suskamba ir įjungia akinantį apšvietimą, nes atėjo visiškai nelaukta sms žinutė iš šiuo metu nepageidaujamo pašnekovo. Mintimis save keiki, kad neišjungei telefono garso. Smalsumas skatina perskaityti, o išdidumas – apsisukti ant kito šono. Nesvarbu, kuris jausmas nugalės. Galiausiai (perskaičius žinutę arba ne) teks apsisukti ant kito šono, nes išsibudinus užplūsta viskas, prieš ką taip sunkiai kovojai: karštis, niežulys… Apsisukus ant kito šono kyla noras iškišti koją iš po antklodės. Iš pradžių labai maloniai vėsina, o vėliau pasidaro šalta, todėl tenka įtraukti atgal. Taip veltui sugaišai laiką, kuris galėjo būti panaudotas minčių nardinimui į miegą. Vėl stengiesi nejudėti ir sėkmingai, bet labai lėtai grimzti į miegą, nepajunti kaip mintis persipina su vaizdais.

Uodas

Manai, kad pavyko sėkmingai užmigti, bet blogiausia dar prieš akis. Išgirsti įkyrų uodo zvimbimą pagal ausį. Akimirksniu išsisklaido visi pasąmonėje regėti vaizdai. Kūną išmuša prakaitas. Klausa įsitempia ir pasijunti aklo žmogaus kailyje. Aplinkui nieko nematai, tik girdi kažkur tolumoje įkyriai zvimbiantį padarą, kurio šiuo metu labiausiai nekenti. Labiau už visas pečius slegiančias problemas. Nieko bjauresnio šiuo metu nėra ir negali būti.

Iš pradžių bandai gintis. Palendi gyliau po antklode kruopščiai patikrindamas ar visos galūnės saugiai paslėptos. Uodas artėja ir tu tai girdi. Apima baimė, susigūži po antklode ir „pavojingoje zonoje“ lieka tik nosis bei akys. Ausis paslėptos po antklode, todėl neregio „privalumai“ dingsta ir po truputi baimė blėsta. Po antklode saugu, bet darosi karšta. Uodo „karo giesmės“ nesigirdi, todėl darosi vis drąsiau ir neapsikentus saugumo keliamo šalutinio efekto iškiši koją, atitraukti antklodę nuo galvos.

Neregio klausa vėl suaktyvėja, tačiau nieko nesigirdi. Visiškai nurimsti ir vėl bandai užmigti. Kažkur tolumoje lyg per sapną girdisi tylus zyzimas, kurį sėkmingai bandai ignoruoti, kol pajunti kaip nelabasis nutupia tau ant kojos ir akimirksniu užverda kraujas. Pašoki iš lovos ir apgraibomis bandai surasti stalinės lempos jungtuką. Ranka netyčia nuverti nuo stalo pasimaišiusius daiktus kol pagaliau įjungi apšvietimą. Atrodo, kad šviesa pradėjo deginti tavo akių rainelę ir akių baltymai pasipuošia raudonomis kraujagyslėmis. Aplinkui beveik nieko nematai, atsisėdi ant lovos krašto prisimerkęs lyg turėtum rytietiško kraujo. Po truputi priprasdamas prie galimybės matyti bandai akimis atsekti skraidantį kenkėją. Įsidrąsinęs atsistoji ir atidžiai peržvelgęs visą kambarį aptinki išsipūtusį nuo tavo kraujo uodą. Lėtai sėlindamas link aukos nepajunti kaip tavo veidą papuošia kraupi žudiko šypsena. Ir štai pagaliau ta didinga akimirka, kai stulbinančiu greičiu tavo delnas pasiekia uodo kūną ir su triuškinančia jėga leidi tavo kambario tapetams paragauti pergalės skonio. Ši akimirka tikriausiai pati laimingiausia per visą vakarą ir jos nesudrums nei kruvinas delnas, nei visam laikui papuoštas tapetas.

Tualetas

Apimtas ekstazės išdidžiai eini link lovos, patogiai įsitaisai ir vėl bandai užmigti, tačiau po didingos pergalės ne taip lengva nurimti. Mūšio metu daug judėjai, todėl pajunti kaip kyla noras nusilengvinti. Šįkart pavyksta sėkmingiau įjungti šviesą, nes visi daiktai šalia stalinės lempos jau sėkmingai suguldyti atsitiktine tvarka ant stalo ir šalia jo. Šviesa akių taip nebedegina, tačiau rytietiškas kraujas daro savo ir akys vėl nevalyvai susiaurėja. Kelionė link tualeto prasideda gana sėkmingai, kol neįžengi į neapšviestą koridorių ir koja neužkliūna už neaiškios kilmės kliūties. Mintyse susikeiki ir pradedi naudotis rankomis siekdamas lytėjimu nustatyti tikslią savo buvimo vietą bei apčiuopti šviesos įjungimo mygtuką. Deja, vėl užkliūni, tik šįkart už daug didesnės kliūties. Nenumaldomas pyktis ir skausmas užlieja kūną, todėl keiksmai išsprūsta iš tavo lūpų. Garsiai nusikeikęs pasijunti geriau, tačiau skausmas taip greitai nepraeina. Apie jį pamiršti suradęs šviesos mygtuką. Koridorius nušvinta ir tu pamatai kliūtis, kurios tave kankino. Jos nebe atrodo tokios baisios…

Laikas keltis

Saugiai grįžti atgal į savo kambarį, jauti palengvėjimą… numušto kojos piršto taip nebeskauda. Prieš eidamas gulti užmeti akį į laikrodį ir tavo veidas perbąla kaip drobė. Liko tik trys valandos iki tol, kol žadintuvas nuskambės ir reikės keltis. Apima panika, tačiau bandai save įtikinėti, kad viskas bus gerai, liko dar daug laiko, kurio pilnai užteks išsimiegoti.

Po pusvalandžio vartymosi lovoje nuo vieno šono ant kito supranti, kad tie įtikinėjimai nepadeda. Pažvelgi į tamsoje žaliai šviečiantį elektroninį laikrodį ir išvisti baisų reginį: liko tik dvi su puse valandos! Išmuša prakaitas, imi svarstyti ar apskritai dar verta bandyti užmigti. Svarstymai ilgai neužtrunka, nes nuovargis daro savo ir tu nepajunti kaip užmiegi, tačiau miegas neramus. Sapnuose tu vėluoji į darbą. Sapnas labai realistiškas, todėl jo neatskiri nuo realybės. Nesupranti ar vis žvilgčioji į laikrodį sapne, ar realybėje.

Galiausiai suskamba žadintuvas, tačiau tu nesiorientuoji laike. Per nepilną sekundę galvoje susikaupia tūkstančiai klausimų: Koks čia garsas? Aš dar sapnuoju? Kokia šiandien diena? Keltis ar ne? Gal man šiandien nereikia į darbą? …

– – –

Ilgai svarsčiau ar verta šį nesenai parašytą mano pirmąjį grožinės literatūros kūrinį paleisti į viešumą. Žinau, kad jis gana ilgas, tačiau laukiu vertinimų tik iš tų, kurie tikrai nuoširdžiai perskaitė visą mano apsakymą nuo pradžių iki galo…

35 atsakymai į “Naktis be miego”

  1. Geras! Kūrinį užskaitau, daug šypsojausi 🙂
    Beje, kaip tik šiąnakt turėjau nemigą, tik manoji buvo "proto teroras". Niekaip nepavyko užčiaupt proto, kuris strakaliojo nuo minties prie minties, o pauzėse, tarsi pasityčiodamas, "užleisdavo" Star Wars melodiją. 😀 Gerai, kad nereikėjo anksti keltis. Žinoma, spėjau pagalvot ir apie įrašą šia tema, bet jau aplenkei 😉

    1. Dėkui, abejojau ar viešinti, nes galbūt šiek tiek bijojau kritikos 🙂 Iš pradžių tai turėjo būti tik asmeninė patirtis, tačiau pagavau įkvėpimą ir viskas persipynė su fantazija, todėl gavosi lyg ir apsakymas 🙂
      Aš negaliu užmigti, jei kambaryje nebūna pakankamai vėsu (žemiau +20). Dar kartais mintys neduoda ramybės.. 🙂

  2. Skaitydamas pagalvojau, kad labai panašiai ir man yra buvę 😀 Tik tą uodą jau labai greit pagavai 😀
    Smagiai susiskaitė! 🙂

  3. Man labiausiai miegoti trukdo tavo jau minėta per didelė temperatūra. Visa kita – šviesa, triukšmas, uodai ir pan. – mažai ką reiškia.

    Dėl kūrybos neturiu ką komentuoti. Ieva sako, kad šypsojosi skaitydama, aš šypsenos niekur neišspaudžiau. Matosi, kad bandyta viską gražiai ir linksmai aprašyti, bet tas bandymas dar ne tokio lygio, kad daugumai šypsenas keltų.

    Dėl kritikos baimių – mažiau galvok „ką kiti pasakys“. Tavo daržas – ką nori, tą ir rašai.

    1. Na kaip pirmas blynas gal nelabai prisvilęs? Iš pradžių nebuvo net kilusi mintis, kad tai bus šmaikštu. Rašiau ir tiek, bet kai pradėjau rašyti apie uodą, kažkodėl įsijungus fantazijai kilo galbūt juokingos mintys.
      Dėl daržo, tai labai teisingas pastebėjimas.

  4. Visiskai beprasmis blogo irasas. Ir dar lyginat su grozine literatura? Cia labiausiai tikru radzio knygu papildymui.

    1. Kaip jau minėjo Mantas: čia mano daržas. Ką noriu, tą rašau 😉
      Bet dėkui už įdomų komentarą. Net nežinojau, kad Radži leidžia knygas, reikės pasidomėti.

  5. Geras apsakymas, tikra tiesa apie nemigą, tik dar reikėtų paminėti garsų laikrodžio tiksėjimą, kuris varo iš proto, garsų vėjo blaškymąsi už lango 🙂 ir labai greit tas laikas praeina kai galvoje sukasi tiek daug minčių 😀

  6. Man patiko ;).Saunu,kad neissigandai kritikos,noreciau paskaityti nors viena tu kritiku kurini.Drasiai gali rasyti – labai neblogai sekasi.

  7. Labai patiko, taip 'švariai' viskas išreikšta. Man labai dažnai taip būna, tik dažniausiai, kai jau mąstau 'gerai, ir nemiegosiu, atsikelsiu penktą ir eisiu ką nors nupiešt', aš tą pačią akimirką atsijungiu. Kai labai sunkiai sekasi užmigt, klausau muzikos. Jei jaučiu, kad laukia sunki naktis, stengiuosi užmigdyti kūną nepraradus budrumo. Tereikia gulėti ir nejudėti. Kad ir kaip niežti, nesikasyti, kad ir kaip nepatogu, nejudėti, nenuryti seilių, nejudinti akių obuolių. Visi šie dalykai tėra smegenų siunčiami impulsai tikrinantys, ar kūnas jau pasiruošęs miegoti. Po kurio laiko pradeda tirpti galūnės, nebejauti savo kūno, esi tarsi siela juodoje tuštumoje. Gali jausti kaip krenti, sukiesi, keiti formą, kurios net neturi, mažėji, traukiesi. (Pirmą kartą (man) tai buvo tiesiog velniškai baisu. Iškart pradėjau viskuo kabintis į savo kūną ir galų gale man pavyko atsimerkti. Visa drebėjau, širdis plakė žymiai sparčiau.) Kai visgi atsijungi nuo kūno, po kurio laiko pradedi sapnuoti suvokdamas tai. Tai nuostabu, gali daryti ką tik nori. Jei matai, kad vaizdas liejasi ir blanksta, tai reiškia, kad tu bundi. Tada tereikia pradėti suktis ratu ir viskas pasitaisys. Gera šito dalyko pusė yra ta, kad pabundi visiškai išsimiegojęs ir pilnas jėgų. Blogoji – jauti nostalgiją ir nebenori atsibusti, sapne juk spalvos ryškesnės.

          1. O tam reikia muzikos, geriausia – nelabai migdanti(taip pat ir uodų negirdėsi) :]

          2. gal tuomet savęs specialiai nekankinsiu 🙂 Bus tikrai dar progų išbandyti, kai natūraliai negalėsiu užmigti 🙂

  8. Perskaičiau su šypsena. Patiko. Labai. Matyt daugybė žmonių jaučia tą patį, tik ne kiekvienas sugebėtų taip taikliai ir paprastai aprašyti. Nuo savęs pridėčiau- pašokus iš miego ryte tiesiog apima panika, nes negaliu prisiminti kuri šiandien savaitės diena o.0 Pailgintas "gal man šiandien nereikia į darbą" variantas 😀

  9. Kancios strapsnis, pavlovo suns gyvenimas. Kaip storulio kova su maistu, vergo kova su laisva prigimtim. Maistas ir miegas turetu nusprest savo atvykimo laika, bet deja…tustybe ir korupcija, kancios perkreiptas gyvenimas.

  10. geras įrašas.
    patarimai:
    dėl neramumo – kai pajaučiu, kad per daug judu, pasistengiu kažkiek laiko nesijudinti, nors ir labai norisi, o po to praeina. tas pats su niežėjimu
    dar vienas niuansas dėl karščio – jeigu per daug užsiklojęs arba per mažai, tai irgi nesiseka užmigti, tačiau tas suvokimas (kad karšta) ilgai iki smegenų eina, bet kai "daeina" – nusikloji vieną sluoksnį ir iš karto smingi.
    dėl sms – pasidomėk tokiu dalyku kaip telefono galimybe tam tikrą valandą išjungti garsą ir automatiškai ryte įjungti. man tai super… nors ryte randu praleistų skambučių, tačiau būnu pailsėjęs

  11. Dar keli pastebėjimai:
    – naktį būna, kad suvoki, kad kvėpuoji, pradedi stebėti kaip giliai, dažnai įkvėpi ir niekaip nepavyksta nuvyti to. 🙂
    – [turintys vaikų supras] sergantis, neramus vaikas (vaikai) dažnai būna bemiegės nakties priežastis

  12. Atgalinis pranešimas: Kaip gimsta idėjos? | Eitnė.lt

Komentuoti: McF Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.