Kasdieninės picos duok mums šiandien ! Kiekvienas sau gali leisti valgyti picas kone kasdien… Štai tokia skambia, šventvagiška antrašte pasipuošė Vičiūnų restoranų grupei priklausantys restoranai: Katpėdėlė, Carskoje Selo, La Crepe, Charlie pizza… Visiems katalikams šis šūkis asocijuojasi su maldos „Tėve mūsų“ žodžiais: „Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien“ (Mato 6, 11). Nors nesu labai religingas, bet net man ši reklama sukėlė pasipiktinimą. Kaip galima picą lyginti su kasdienine duona? Žinoma, maldos žodžių nereikia suprasti tiesiogiai. Kasdiene duona vadiname visa, kas reikalinga kūnui išlaikyti: valgį, gėrimą, rūbus, apavą, namus, sodybą, laukus, gyvulius, pinigus, turtą, gerą vyrą ir gerą žmoną, gerus vaikus, gerą šeimyną, gerą ir teisingą valdžią, gerą vyresnybę, gerą orą, ramybę, sveikatą, dorą, garbę, gerus draugus, ištikimus kaimynus ir panašius dalykus.
Ar ši reklama neperžengė ribų? Jei dabar pica lyginama su kasdienine duona, koks bus tolimesnis žingsnis? Pica taps Kristaus kūno pakaitalu? Aišku, čia jau gerokai perdėjau, bet kuriant reklamines antraštės tikrai nederėtų perfrazuoti šventojo rašto.
Pažvelgus iš kitos pusės, tai labai efektyvi marketingo strategija, įžūli antraštė sukelia susidomėjimą (mano atveju ir pasipiktinimą). Net aš užkibau už šio reklaminio kabliuko ir nemokamai platinu Vičiūnų grupės reklamą savo tinklaraštyje (nors ir ne iš gerosios pusės). Kokia jūsų nuomonė? Ar ši reklamą peržengė ribas, o gal aš tiesiog per daug viską sureikšminu?












