Pasiklydęs knygų lentynose…

Daug laisvo laiko? Taip.. Kodėl? Sesija. Bet juk reikia mokytis! Nereikia… Kodėl? Visą pusmetį reikia mokytis, o sesiją – tik papildomos atostogos, bet visai ne apie tai… Tikriausiai keista, kad pats su savim kalbuosi? Priprasit… Keičiasi rašymo stilius, straipsnių turinys… Rašau ką noriu, tiesiog mėgaujuosi kiekvienu sakiniu, žodžiu, raide, o rimtos apžvalgos ir pan iškeliavo į fwd.lt, bet aš ne apie tai…

Kaip praėjo maždaug savaitę trukusios atostogos (sesija)? Turiningai, galbūt šiek tiek mažiau laiko varvinau akis prie kompiuterio… Ilgos trasos su dviračių, knygos, įvairūs testavimai (pasižaidimai) su įvairia technika gauta dėka fwd…

Dabar (kai paviešinu šį straipsnį) atlieku praktiką, bet ne apie tai… Tai pagaliau apie ką? Apie knygas, kuriuose pasiklydau… Apie grožinę literatūrą, nors galbūt kolegos per sesiją graužia mokslams skirtas knygas. Kai pats nežinau ko noriu, visiškai pasiduodu kitų rekomendacijoms. Deja, ne visada jos yra naudingos. Šokau prie labai lengvos, o vėliau prie neįveikiamos knygos ir neradau „aukso viduriuko”, bet apie tai šiek tiek vėliau… Dabar tiesiog labai trumpai aprašysiu labai lengva, paaugliams skirtą knygą, kurią pasirinkau skaitinėdamas kitų rekomendacijas uždarbio forume.

Ir kaip ji vadinasi? (Štai ir klaida, pati knyga negali vadintis). Koks knygos pavadinimas, jos autorius? Stephen Chbosky – Atskalūno laiškai. Pats kaltas, jog pasirinkau nepaskaitęs knygos aprašymo ir vien ant viršelio užrašas „Beveik suaugę” turėjo leisti suprasti kokio amžiaus skaitytojams ji skirta… bet nenusivyliau. Lengvai susiskaitė (galbūt vėl klaida, man tas pats).

Knyga kaip dienoraštis, kuriame pagrindinis 15 – 16 metų paauglys rašo laiškus nepažįstamam žmogui. Tiesiog rašo tos dienos įvykius, išgyvenimus ir pan. Kaip tokio amžiaus paauglys, jis gana naivokas, nors sprendžiant pagal dienoraščio datas (1992 m.), tuo metu galbūt visas jaunimas nebuvo toks sugadintas. Tačiau knygoje ne vulgariai pateikiama viskas, kas domina jaunimą: alkoholis, seksas, narkotikai, meilė ir t.t. Taigi, knyga – geras kabliukas paaugliams, joje sudėliotas viskas, kas tik skatintų paauglius ją perskaityti.

Kita knyga, prie kurios peršokau, tai Fiodoras Dostojevskis – Nusikaltimas ir bausmė. Deja, įveikiau tik keletą puslapių ir pasidaviau. Gana sudėtinga sakinių struktūra, todėl man labai sunkiai skaitėsi, nebuvo jokio malonumo. Taip, kaip tokiam pradedančiajam, knyga pasirodė tikrai per sunki. Jei keli puslapiai skaitėsi sunkiai, tai kaip likę beveik 600 puslapių? Galbūt tai dar labiau paskatino padėti knygą į šalį.

Galbūt Dostojevskio knygos net nebūčiau ėmęs, nes Robertas komentaruose rekomendavo Allan Pease – Kūno kalba, tačiau šios knygos mano pasirinktoje bibliotekoje nebuvo, o į kitas Panevėžio bibliotegas teisiog nenorėjau vykti, todėl tiesiog rezervavau Allan Pease knygą ir paėmiau Dostojevskio kūrinį. Kai atsilaisvins „Kūno kalba”, būtinai reikės perskaityti.

Galbūt jūs kažką rekomenduotumėt, kaip pradedančiam skaitytojui? Juokinga, kai mokykloje praleidus privalomų knygų sąrašą, daug vėliau bandoma lopyti spragas…

9 atsakymai į “Pasiklydęs knygų lentynose…”

  1. F.Dostojevskis tikrai nėra lengvas. Jo knygose svarbu ne veiksmas, bet emocijos, jausmai išgyvenimai, kaltė. Siūlau Michailo Bulgakovo "Meistrą ir Margaritą". Nepažįstu nė vieno, kuriems nepatiko. Ne veltui – klasika.
    Jei nori lengvo, neapsunkinančio skaitymo, imk Dan'o Brown'o knygas (yra visko: ir detektyvo, ir šiek tiek mistikos). Kokias knygas rekomenduoti, priklauso nuo to, kas tau įdomu. Jei neįdomi istorija, tai nė neverta siūlyti istorinio žanro. Jei patinka žmogaus išgyvenimai, gali paskaityti, kad ir P.Coelho knygas. Mane, asmeniškai, buvo labai užkabinę V.Hugo "Vargdieniai", bet knyga tikrai didelės apimties. Jei užkabins, perskaitysi lengvai. Siūlau bent pabandyti. 🙂

    1. Kai dar pats nežinau ko noriu, tenka pasikliauti rekomendacijomis 🙂 Žinoma, istorija, psichologiniai apmąstymai tikriausiai ne man…

  2. Nežinau ar esi skaitęs, tačiau Vinco Mykolaičio – Putino romanas "Altorių šėšėly" tikrai yra vertas perskaitymo. Kalbama apie jauno kunigo gyvenimą ir taip toliau. Žodžiu, dėmesio vertas skaitalas. Taip pat A. Škėmos "Balta drobulė". Pasakojama apie emigravusi lietuvė, kuris turi labai daug panašumų su pačiu autoriumi. Nors abi knygos prasideda gan nuobodžiai, tačiau veiksmui įsibėgėjus jas skaityti tampa vis įdomiai ir įdomiau. Užsienio rašytojų kūriniai, man labiausiai patikę – tai Oskaro Vaildo "Dariano Grėjaus portretas" bei Chuck'o Palahniuk'o "Kovos klubas"

    „Kovos klubas“ patiks tikrai ne daugeliui. Tai – sunki ir purvina knyga. – manoknyga.lt

    1. Baltą drobulę skaičiau, tikrai patiko. Altorių šėšėlio tikrai neskaitysiu, jau mokyklos laikais praleidau ją. Gal knyga ir vertinga, bet skaityti apie kunigo gyvenimą, jo aistrą ir t.t. tikrai ne man. Dvi paskutinės tavo pasiūlytos knygos galbūt, tik dėl kovos klubo nežinau, jei vėl sunkiai skaitytis kaip Nusikaltimas ir bausmė, tada tikrai ne man… 🙂 Dėkui už rekomendacijas

  3. Pritariu Giedrei dėl Paulo Coelho. Paskaityk jo "Alchemiką", tikrai verta dėmesio.
    Jei įdomu paskaityt apie karą, žvalgus, spec. agentus – siūlau Zigmo Stankaus "Kaip tampama albinosais" – nepagražintas pasakojimas apie potyrius Afganistane, bei Viktoro Suvorovo "Akvariumas" – apie itin slaptą sovietų organizaciją GRU iš buvusio spec. agento pozicijos. Dabar Suvorovas slapstosi, mat GRU paskelbusi jam mirties nuosprendį. Žinoma Suvorovas nėra tikra jo pavardė, bet knyga man pasirodė kvapą gniaužianti… Kai pagalvoji, kad bent dalis to yra tiesa, ir gali būti, jog kai kurie dalykai tebevyksta – šiurpas per kūną perbėga…
    Apie Allan Pease "Kūno kalbą" esu rašiusi: http://www.laimeskudikis.lt/kaip-pagal-gestus-ska… be to – smagi ir A. Pease su žmona Barbara parašyta knyga "Kodėl vyrai nesiklauso, o moterys nesiorientuoja žemėlapiuose". Su humoru pasakojama apie skirtingas vyrų ir moterų smegenis, psichologiją, iš to išplaukiančias problemas, bei kaip jų išvengti. Kodėl vyras neranda šaldytuve maisto produktų, o moterys nesugeba parkuoti automobilio ir t.t. – prisijuokiau skaitydama 😀

    1. Šiandien kaip tik pasiėmiau "Kūno kalba" ir dar kelias: "Alessandro Baricco – "Silkas" ir Maxence Fermine – "Opijus". Plonos knygutės, turėtų greitai susiskaityti 🙂 Dėkui už vertingus patarimus. Vėliau bus naudinga vėl pasiskaitinėti šiuos komentarus, kai vėl pasiklysiu lentynose 🙂

      1. Nėr už ką, pasidalink įspūdžiais apie tai, ką perskaitai, ypač apie įdomias, dėmesio vertas knygas, irgi pasipildysiu savo "must read" sąrašiuką 😉

        1. Būtinai 🙂 kaip tik jau įpusėjau knygą "Šilkas", tokia labai lengva, net šmaikšti pasirodė, tik apie labai senus laikus rašoma 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *