Rūkymui – ne! …o gal taip?

Aš nerūkau, bet niekada to neakcentavau ir nebijokit nebandysiu „plauti smegenų” įtikinėjant mesti rūkyti. Jūsų pasirinkimas ir ne man aiškinti, kad rūkydami patys save žudot… Lietuvoje rūkantys žmonės užimą mažesnę dalį visų lietuvių, bet aš to nejaučiu. Tai aš jaučiuosi mažuma, tos nykstančios „keistų” žmonių grupės, kuri neruko, dalimi. Mano dauguma draugų, pažįstamų, giminių, kolegų… rūko, bet tai nereiškia, kad aš įsiliesiu į tą mažumą, kuri bent jau man visiškai nepanaši į mažumą… Jei nerūkai, tuomet nesimezga pokalbis draugų kompanijoje už kampo? BullShit! Jei draugai geri, visada bus apie ką su jais pakalbėti ir be cigaretės ar alaus butelio. …nors sakoma prie butelio visada atsiranda daugiau šnekos ir tai tiesa, bet nenukrypsiu nuo temos.

Perskaičius keletą straipsnių, kurios radau Giedres ir Manto bloguose, kilo užsidegimas ir man parašyti šia tema straipsnį iš savo pozicijos, kuri manau sulauks daug kritikos, nes šįkart bus nelabai argumentuota. Tikriausiai pamenate koks buvo kilęs rūkančiųjų pasipiktinimas, kai uždraudė restoranuose, kavinėse ir t.t. rūkyti ir tai šaunu. Kaip minėjau rūkančiųjų Lietuvoje mažiau, bet įėjus į restoraną ar kavinę, kai dar nebuvo uždraustas rūkymas susidarydavo įspūdis, kad beveik visi lietuviai rūko. Nesvarbu kiek žmonių tuo metu toje patalpoje rūko, jie dūmais „užvaldo” visą patalpą ir taip mes vėl būdavom priversti jaustis ta nykstančia „keista” žmonių grupe.

Deja šiuo sprendimu ne viskas išsisprendė. Dauguma mokymo įstaigų turi įrengusios rūkyklas, deja mano kolegijoje jos nėra. Žinoma, tai nebūtu bėda jei visi kaip įprasta rūkytu už kampo. Kokio velnio sustoti prie įėjimo? Prie įėjimo į pirmąjį korpusą ant durų užklijuotas užrašas, kad prie durų rūkyti draudžiama. Ir įdomu ar kas nors laikosi šio draudimo? Geriausiu atveju pasitraukia šiek tiek toliau (atseit vėjas neatpučia dūmų). Prie įėjimo į ketvirtąjį bei penktąjį korpusą užrašo ant durų nėra ir ten taip pat pastoviai buriuojasi rūkaliai. Kokio velnio ryte pasikvėpinus turiu prasmirsti rūkalais dar net nepatekęs į kolegiją? Žinoma, jiems gal patogiau tik parūkius iškart eiti į vidų, bet man tai baigia įgristi. Blogiausia, kad iš mano kolegų tik 3 (neįskaitant manęs) neruko, todėl jei ryte sutinku juos lauke rūkančius kol pasisveikinu, persimetu keletą žodžių ir prasmirstu…

Nebesigilinant į mano asmenines problemas / nepatogumas dar norėčiau šiek tiek apžvelgti nuo ko viskas prasideda. Aš esu bandęs (ir ne kartą) rūkyti, bet nepripratau. Neatsirado potraukis ar priklausomybė, nors buvo draugas, kuris sakė niekada nerūkys, bet pradėjus rūkyti pastoviai siūlydavo ir man. Tiesiog viskas pasibaigė kvailiojimu draugų kompanijoje. Kitiems taip nepasiseka. Jei nepakanka valios atsispirti, nepajunta kaip atsiranda potraukis. Mano draugo atveju, jis tiesiog užsikabino, nes norėjo būti „kietu” ir kad atsirastu daugiau draugų ar pan pradėjo reguliariai rūkyti, nors ilgą laiką viešai deklaravo, kad niekada nerūkys. Dabar galbūt jis atrodo „kietesnis” nors visada stengiasi tokiu būti, gal todėl mūsų keliai išsiskyrė (ne dėl rūkymo). Tikriausiai ir kiti norėdami pritapti prie draugų kompanijos pradeda rūkyti…

Kodėl rūkoma? Vieni teigia, kad tai priklausomybė ir rūko ne dėl to, kad malonu, o dėl to, kad nori. Kiti teigia, kad malonu, skanus dūmo kvapas ir t.t. Kaip yra iš tikrųjų – nežinau. Pirmąkart rūkant kai kurie sako, kad nieko nejaučia. Tai galiu paneigti, jei pirmąkart rūkoma taisyklingai (nuryjant dūmą) šiek tiek apsisuka galva, na bent jau man taip buvo. Reguliariai rūkant manau galva tikrai nesisuka, gal tuomet atsiranda malonumas? Dūmo skonis ir t.t? O gal lieka tik noro patenkinimas, galbūt kaip noras pasikasyti, kai įkanda uodas (tikriausiai nelabai tinkamas palyginimas). Būtu įdomu sužinoti šio blogo rūkančių skaitytojų nuomonę.

Pabaigai duosiu vieną patarimą nerūkantiems: Niekada neklauskite rūkančio žmogaus kiek jis išleidžia cigaretėms. Kodėl? Tiesiog daugumai šis klausimas nemalonus.

24 atsakymai į “Rūkymui – ne! …o gal taip?”

  1. "rūkymui"
    O dėl pozicijos – turiu 13metų "stažą" bet dabar jau ~7 metus neberūkau. Iš tiesų, geriausiai mano poziciją išreikštų kažkur perskaitytas sakinys: kodėl persti yra gėda ir nemandagu, nors taip negadiname aplinkinių sveikatos, o rūkyti negėda?

    1. Niekad neteko girdėti apie perdimą 🙂 Labai įdomus palyginimas.
      O dėl klaidų, tai tikrai gėda, kad net pavadinime sugebėjau padaryti klaidą, nors pačiame tekste pastoviai kirsdavausi ties žodžiais rūkyti ir pan. Kažkaip keistai, tikriausiai pasąmonėje nusistatymas prieš rūkymą ir net su klaidomis rašau tuos žodžius.
      Dėkui už pataisimą 🙂

      1. "pataisymą" 🙂 Gausi samdyt mane už proofreaderį. i-y asimiliacija/painiojimas – dažna Vilniaus krašto gyventojų problema. O ir žodžiai tokie, kur automatinis klaidų taisymas neaptinka.
        Žemiau, mačiau, apeliuoja į išsikvėpinusius ir kitokius asmenis. reikėtų įsisąmoninti ir atskirti du dalykus – nemalonus ir pavojingas. Rūkymas, kaip beje ir alkoholizmas, yra pavojingas, nes tai narkomanijos forma. Taip, alkoholio klausimu nesu šventasis, "sugriešiju" retkarčiais, tačiau netoleruoju iešo neblaivių asmenų "sklaidymosi" tuom keliant pavojų aplinkiniams ir sau. Vieną tokį nugriuvusį iš pusnies norėjau parvesti namo, kai buvo -20, tai mainais pasiūlė "į snukį". O juk tokiam ir praeinantis vaikas gali kažkuo nepatikti ir tėvai nebesulauks savo atžalos namuose. Baisus ir hiperbolizuotas scenarijus, bet kai paskaitai naujienų antraštes – kas galėtų paneigti?

        1. Rūkantysis pavojingas dėl "pasyvaus rūkymo" numanomos žalos, o prisikvėpinęs ir persikvėpinęs asmuo taip pat pavojingas aplinkiniams dėl galimų alerginių reakcijų. Dėl kylančio čiaudulio kyla rizika susižeisti ar net padaryti avariją vairuojant ir t.t.

          O va automobilių vairuotojai apskritai turėtų būti izoliuoti nuo visuomenės ir vaikų, nes jų mašinytės ne tik teršia orą, bet ir sukelia tiesioginę riziką gyvybei…

          1. Dėl kvepalų poveikio – čia ne hiperbolizavimas, o realybė "iš gyvenimo". Buvo tokia situacija, kad važiavome su draugu, įsisodinome merginas, o ten viena buvo LABAI prisikvėpinus. Būtų galima langą atsidaryti, bet žiema ir šalta… Pavažiavom šiek tiek ir kad drioksteliojo čiaudulys, mašina, kad davėsi į šoną… Laimei į gerą šoną, ir niekas priešais nevažiavo, bo būtume tėškęsį į kokią paliktą kelkraštyje…

            O dėl automobilių vairuotojų – argi ne tiesa, kad automobilių išmetamosios dujos daro žalą aplinkai ir žmogui? Argi ne tiesa, kad avarijose dažnai žūsta net ir nieko dėti žmonės? Argi netiesa, kad automobilių vairuotojai yra potencialūs savižudžiai ir žmogžudžiai? Argi ne tiesa, kad automobilis yra padidintos rizikos priemonė?.. Kai nebeliks rūkančių, gal pradėsim kovoti prieš automobilių vairuotojus?.. Juolab, jau tada veikiausiai atsiras automobiliai, kuriems vairuotojas nebebus reikalingas… Gal dabartiniai vairuotojai nori atsisakyti vairavimo malonumo? Gal nori mesti vairuoti?.. Gali pradėti jau dabar…

          2. Šiaip savo straipsniu aš neskatinu kovoti prieš rūkančius ar pan. Tiesiog nenoriu, kad jie man trukdytu jaustis patogiai. Aš prieš juos nekovoju, tik siekiu tolerancijos savo atžvilgiu 🙂
            O dėl automobilių, tai bet koks daiktas gali tapti pavojingas jei nemokėsi juo deramai naudotis…

          3. Kažkada ir ne taip seniai kai kuriems veikėjams jaustis patogiai labai trukdė žydai… Žinom, kuo tai pasibaigė… Būta, kad patogiai trukdė jaustis čigonai, inteligentai, buožės ir t.t.

            O dabar šiek tiek su jumoru – man patogiai jaustis trukdo visi be išimties, nes patinka vaikščioti nuogam… Gal pakalbėkim apie tai, kad reiktų uždrausti kitiems vaikščioti gatvėmis, kai vaikštau aš?..

            Na, taip, aš suprantu, kad daugumos interesai demokratinėje santvarkoje yra svarbiausi, bet… Na, jie ir per holokaustą buvo svarbiausi…

            P.S. Šiaip kaip nerūkantis parašei ganėtinai neutralų įrašą ir tai tikrai yra smagu… 😉

          4. Dėkui, nors manau vistiek visame tekste jaučiasi antipatija rūkoriams.
            Stengiausi nerašyti vien iš blogosios pusės apie rukimą ar smerkti rūkorius, norėjau tik šiek tiek bendrai apie tai apžvelgti ir aprašyti iš savo pozicijos, kodėl jie man trukdo ir pan 🙂

          5. Automobilio valdymui reikia laikyti egzaminus ir gauti teises. Taip pat yra daug apibrėžimų, kada ir kaip galima vairuoti/važiuoti, o kada ne.
            Lygiai galima pahiperbolizuoti į kitą pusę: po tabako atsiras nuostata, kad "žolė tai ne narkotikai", paskui ekstazi, lsd ir panašūs dalykai.
            Aš manau, kad tiek rūkyti, tiek keiktis viešose vietose yra nemandagu ir netoleruotina.
            "Keiktis" turiu omeny, kai pasajko sakinį iš žodžių, o ten rusiški/mongoliški, kurių reikšmės sakantis, greičiausiai, net nesupranta.

      2. PS. dėl klaidų, nemanyk, kad kabinėjuosi. Tiesiog kitą kartą žinosi ir, galbūt, jau nedarysi tos pačios klaidos. O jei visai nori nedaryti klaidų – nerašyk, bet man tai nepriimtinas variantas 🙂

        1. Gerai, kad pastebi klaidas, kurių aš nepastebėčiau ir jos visam laikui gadintu straipsnį 🙂
          Beje aš ne iš Vilniaus krašto, o Panevėžio 🙂

          1. Iš Panevėžio? Reiškia, kirčiuoji perdarYti (t.y., žodžių su priešdėliu per- antrąjį sakinį)? B)

          2. Būtent 🙂 Su kirčiavimu turiu problemų… niekada nesisekė mokykloje kirčiuoti ir iki šiol to dorai nemoku… Nors nelinkęs kaltinti vien savo aplinkos 🙂

  2. Na, aš suprantu tavo problemą – nenori prasmirsti… Suprantama, bet šioje vietoje reiktų pasakyti, kad tuo pačiu ir džiaugiesi draudimu rūkyti kavinėse… Suprantama, nes dabar kavinėse nebesmirdi rūkalais. Tik va, kad pasiūlytų uždaras kavines rūkantiesiems, kur aiškiai būtų informuojama – "čia rūkoma", kad būtų specialios vietos rūkymui (pvz., Laisvės alėjoje galėtų būti net penkios) su suoliukais, stogeliu gatvėse, skveruose, darbovietėse… Na, vietoj to, kad būtų ieškomas kompromisas, siūloma tiesiog mesti. Tiesiog iš žmogaus atimamas jo malonumas, silpnybė, įprotis, kuriuo jis mėgaujasi, o mainais pasiūloma… Špyga taukuota! Gal dar pradėkim priverstinai gydyti kitaip mąstančius?..
    Beje, kalbant apie smarvę – rūkymas, rūkalai tai dar nieko, net ir metus, bet mane labai labai nervina įvairūs kvepalais apsipurškę personažai, nuo kurių neša įvairūs brangūs ar pigūs kvapai… Na, man smirdi ir įsigeria į drabužius, pabuvus šalia… Gal reikia reikalauti uždrausti kvepalų pramonę? o ir eko motyvų tam atrasčiau…

  3. ola. Puiku, stengiesi, rašai, net pasirenki aktualią temą. Tik vienas patarimas : šiek tiek pakoreguok stilių. Dažnai vienoje pastraipoje triskart pakartoji tą pačią mintį ir t.t. :] cheerio.

    1. Kai ilgesnis tekstas pradedu kartotis, todėl dažniausiai stengiuosi rašyti trumpus straipsnius 🙂 O šįkart kaip jau gavosi, taip. Kitąkart reikės atidžiau sekti ar nesikartoja mintys. Dėkui už pastebėjimą 🙂

  4. Na, jeigu jau net keli straipsniai (įskaitant manąjį) atsirado apie rūkymą beveik tuo pačiu metu, tai rodo, kad tema.
    Šiaip argumentas, kad be rūkymo nėra bendravimo man atrodo keistas. Aš nerūkau, bet bendravimo man netrūksta. Teneįsižeidžia rūkoriai, bet man neretai susidaro įspūdis, kad tie pašnekesiai prie cigaretės dažniausiai būna pletkai. Nesgi reikia apie kažką šnekėti, stovint petis petin ir dūmijant.
    Dėl pasmirdimo dūmais… Išties nėra malonu dvokti cigarečių dūmais. Tas dvokas ypač stipriai jaučiasi nerūkantiems. Kad nerūkant cigarečių kavapas užuodžiamas intensyviau nei rūkant, patvirtins bet koks ex-rūkorius. Būtent jie labiausiai pradeda dejuoti, kai kas užsidega cigaretę.
    Be to, reikia neužmiršti pasyvaus rūkymo, kai "rūkai" vien būdamas šalia rūkančiųjų, nes kvėpuoji kenksmingais dūmais. Kaip rodo Tomo pavyzdys, kartais tiesiog neįmanoma išvengti tų dūmų, nes rūkoriai spiečiasi ant praėjimų į įvairias įstaigas.

  5. Gėda man už tuos rūkorius, kurie šitaip negerbia kitų žmonių, ir rūko prie įėjimų, stotelių būdelėse, laiptinėse… Rūkai tai rūkyk, bet kitų nenuodyk.
    O dar – niekad nesuprasdavau kaip žmonės gali rūkyti savo miegamuosiuose. Vienas pažįstamas nuolat rūkė namuose, tai po kurio laiko lioviausi eiti pas jį į svečius – nes pilnas butas dūmų, prisigeria drabužiai kvapo, ir apskritai organizmui nieko gero – sočiai pakanka tų kelių cigarečių, kurias kasdien sutraukiu pati, o čia dar ir visų patalpoje rūkančių dūmus "sukvėpuoji" – baisu!

  6. Asmeniškai pats net nesu bandęs rūkyti ir nežinau kas tam padarė įtaką, kadangi kai kurie draugai jau ir nuo 6 metų rūkyti bandė. Žinoma, mano giminėje (kiek aš žinau) yra tik vienas rūkantis, todėl tai gali būti viena iš priežasčių. Visgi, aš manyčiau, kad rūkančių mažėja arba man atrodo taip todėl, kad ir draugų tarpe praktiškai neturiu rūkančių. O pas mus universitete taip pat pasitaiko rūkymo prie durų, tačiau manęs tai nežaloja.

Komentuoti: Ieva Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *