Taupymas, taupumas ir elektros kainos

Elektrum.lt kainos

Elektrum.lt kainosPinigai yra viena iš sričių, keliančių visuotinį susidomėjimą. Jie aktualūs visoms amžiaus grupėms, visų šalių gyventojams, visų profesijų atstovams. Pinigų tema neretai subjektyvi, nes vienam 100 eurų atrodo mažai, o kitam daug. Na, o trečias pasakytų, jog suvokimas daug / mažai priklauso nuo konkretaus pirkinio. O kokia situacija, kai akiratin patenka Elektrum.lt kainos?

Kas yra Elektrum.lt? Tai elektros energijos rinkoje veikiantis nepriklausomas tiekėjas, dedantis daug pastangų, kad klientai galėtų naudotis kokybiškai tiekiama energija už optimalią kainą. Kodėl šio rinkos dalyvio kainos skatina smalsauti? Kuo skaičiai tokie ypatingi? Elektrum.lt čia minimas dėl harmonijos. Harmonijos tarp priimtinų tarifų bei atsakingo energijos vartojimo.

Štai ir priėjome prie taupymo ir taupumo sąvokų. Taupumas – žmogaus bruožas, o taupymas – veiksmas (kartais pasyvesnis, kartais aktyvesnis). Viena raidė pakeičia žodžių prasmę. Bet šį kartą ne apie raides. Apie ką tuomet? Apie tai, kaip taupymas susijęs su patraukliomis kainomis ir atsakingu vartojimu. Elektrum.lt kainos yra nustatytos siekiant, kad vartotojų išlaidos būtų kuo mažesnės. Šiam tikslui pasiekti prireikė ne vienos dienos kruopštaus darbo. Svarbiausia, kad koncentruojamasi ne tik į kainą. Jeigu energija būtų tiekiama nesklandžiai, žmonių neviliotų net ir pasiūlymas ja naudotis už dyką.

Elektrum.lt kainos – tai taupYmas. Na, o taupUmas yra kasdieniai įpročiai. Net ir patysmažiausi tarifai nepadėtų suvaldyti finansų, jei jums išėjus į darbą kambaryje liktų įjungta šviesa ir televizorius, o būnant viename kambaryje degtų lempos visur – kiekvienoje būsto patalpoje, lauke, garaže. Šis pavyzdys sufleruoja apie vartotojų sąmoningumą.

Tik nereikia persistengti. Nes taupyti per daug gali būti ir žalinga. Tai galioja tiek elektros energijos srityje, tiek daugelyje kitų sferų. Jei užbaigėte rimtą projektą, kodėl neleidžiate sau pasimėgauti puodeliu geros kavos? Jei pradėjote atostogauti, kodėl nusprendžiate nepirkti intriguojančios knygos, nors pinigų jai tikrai pakaktų? Jei negražūs batai kainuoja 27 eurus, o gražūs – 28, kodėl renkatės pirmuosius?

Kainų tema kiek filosofinė, bet pavyksta atrasti neblogų minčių. Štai kad ir taupYmo bei taupUmo žodžių žaismas… Elektrum.lt kainos irgi nenuobodi tema (bent jau vertinant pagal žodžių žaismo kriterijų): žodyje „energija“ tarsi tūno žodis „gija“, kuris sufleruoja apie elektros energijos srautus ir kelią nuo išgavimo iki vartotojų namų.

 

Kokią stogo plėvelę pasirinkti?

stogo plevelėDažnai žmonės, kai perka stogo dangą, nepagalvoja apie difuzinę plėvelę. Tai labai svarbi stogo dalis, kuri sudaro labai mažą visos sąmatos kainą. Teko matyti stogų uždengtų su plėvele, kuri skirta sienoms. Sienoms skirta kvėpuojanti plėvelė, būna sudaryta iš dviejų dalių, o stogui – iš trijų.

Sienų difuzinė plėvelė iš karto praleidžia drėgmę, ir jei ant jos nukrenta kondensatas jis patenka į stogo izoliacinį sluoksnį. Tai labai didelė problema, dėl jos reiks keisti visą stogo dangos konstruktyvą iki gegnių.

Niekada netaupykite stogo difuzinei plėvelei, todėl kad stogo dangą pakeisti daug lengviau nei plėvelę. Jei ji bus bloga, Jums bus labai daug išlaidų.

Kaip pasirinkti stogo plėvelę? Rinkitės tik trisluoksnes stogo plėveles, kuo difuzinė plėvelė storesnė, tuo ji ilgaamžiškesnė, nes ant jos susidaro ledas, kuris gali po truputi ją plėšyti.

Stogo plėvelės turi būti:

1. Išleidžianti vandens garus, kad kondensatas nesikauptų konstrukcijose.

2. Nepraleisti vandens, esant ir didesniam, kaip 3000g/m² x 24h vandens lygiui.

3. Būti atspari UV (ultravioletiniams spinduliams) 3 mėnesius.

4. Su padidintu atsparumu plyšimui, kad ją būtų galima kloti ant termoizoliacijos ar ant ištisinio lentų pakloto.

5. Galimybė montuoti bet kuriuo metų laiku.

Kauno r. pamačiau liūdną vaizdą. Ant namo sumontuota stogo danga, bet nesumontuoti latakai. Kaip matyti nuotraukoje, buvo palikta iškišta plėvelė greičiausiai metams arba daugiau. Difuzinė stogo plėvelė gali būti atidengta daugiausiai 3-4 mėnesius, po to ji pradeda irti. Tai vyksta dėl ultravioleto ir vėjo plėšymo.

Esamoje situacijoje iškišta plėvelė visai nudrisko. Reiškiasi, kai žmogus norės montuoti lietaus sistemą, jis negalės plėvelės įleisti į latakus, kondensatas tekės į pakalimą ir pūdys lentas. Atrodytų situacija be išeities ir savininkui reiks lupti stogą ir keisti plėvelę, bet išeitis yra ir aš tikiuosi, kad jis žinos ką daryti.

Montuojant pakalimą reikės padaryti daug plyšių, kad oras galėtų patekti tarp skardos ir plėvelės. Po to reikės padaryti daug plyšių aukščiausiose stogo vietose, kad susidarytų „kamino efektas“ tarp skardos ir plėvelės. Tokių atveju cirkuliuodamas oras išdžiovins kondensatą nuo vidinės stogo dangos pusės ir jis netekės į pakalimą. Tai nėra sudėtinga, tik svarbu žinoti, kad oras turi patekti apatinėje stogo dalyje ir laisvai turi išeiti- viršutinėje stogo dalyje.

Kai žmonės nori tik susimontuoti stogą ir „užšaldyti“ statybas aš visada patariu susimontuoti tik latakus. Tai patariu dėl šių priežasčių:

1. Stogas montuojasi nuo latakų, todėl vėliau juos sumontuoti bus sunkiau ir brangiau. Reikės atkelinėti stogo dangos lakštus, gali įlūžti danga.

2. Sumontavus lataką, į jį iš karto bus galima įleisti plėvelę ir uždengti ją su skardine lietskarde (laštakiu). Taip difuzinė plėvelė bus apsaugota nuo ultravioleto, ja tekės kondensatas tiesiai į lietaus sistemą.

3. Sumontavus latakus tik su išbėgimo alkūnėmis nukreiptomis nuo sienos išvengsime sienos šlapimo, nes vėjas neužpūs lietaus ant namo sienų. Namas išliks sausas.