Video blogai

Šiandien norėčiau apžvelgti video blogus bei jų kūrėjus iš savo, kaip blogerio pozicijos. Koks esminis skirtumas tarp asmeninio blogo (tinklaraščio) ir vlogo (video blogo)? Žinoma, pateikimo būdas. Asmeninis blogas rašomas, o video blogas filmuojamas. Video blogo esmė yra filmuoti kaip tu kalbi kokia nors tema. Daugumai įdomu žiūrėti kaip kalbėtojas reiškia emocijas, todėl jei tą patį monologą parašius bloge, jis tikrai nesulauktų tokio populiarumo. Jei tinklaraštyje parašytą tekstą skaitytų vloge, tokį vlogą nebūtų įdomu žiūrėti, nes tiesiog pabostų. Dažniausiai blogo straipsnis būna žymiai ilgesnis nei vlogo monologas.

Pliusai

Jei neturi ką pasakyti, bet esi iškalbus, išvaizdus, turintis gerą  humoro jausmą ir nori „išpopuliarėti” vlogo kūrimas kaip tik tau. Kuriant vlogą nebūtina apskritai apie ką nors išmanyti, nes dažniausiai viską kompensuoja geras humoro jausmas bei sugebėjimas vaipytis taip, kad visiems būtų įdomu žiūrėti. Visada bus apie ką kurti video blogą. Jei pritrūksta minčių, tiesiog galima atsakinėti į žiūrovų klausimus. Mano nuomone, tai iš dalies kažkas panašaus į žlugusį Olialia projektą. Daugumai smagu žiūrėti, kaip kažkas kitapus ekrano visaip straksi, keičia veido mimikas, išdarinėja nesąmones. Vlogeriams taip pat smagu, kad juos gausiai žiūri videogaga ar youtube žiūrovai. Jie jaučiasi populiarūs ir žinomi. Jiems save realizuoti internete daug lengviau nei blogeriui. Nereikia rūpintis, kur talpinti video. Nereikia nuomoti hostingo, domeno, diegti turinio valdymo sistemos… Youtube visada veiks ir video blogai bus pasiekiami kiaurą parą. Taip pat daugeliui žiūrėti tą pačią informaciją yra daug priimtiniau nei skaityti, todėl trumpa informacija pateikta video bloge visada sulauks didesnio populiarumo. Nors viskas priklauso kaip ją pateiksi. Tą pačią informaciją tiek raštu, tiek video blogu galima pateikti ir įdomiai, ir labai nuobodžiai.

Minusai

Reikia turėti bent minimalios video montavimo sugebėjimus. Norint pakankamai kokybiškai sumontuoti video blogą dažniausiai nepakanka Windows Movie Maker teikiamų funkcijų. Tenka nelegaliai naudoti tobulesnes programas kaip Adobe After Effect, Sony Vegas… Be geros video kameros taip pat bus sunku. Nors dabar net išmanieji telefonai su 5-8 Mpx gali dalinai atstoti mėgėjišką video kamerą. Žinoma, būtini ir aktoriaus – režisieriaus gabumai, nes kitaip liksi nesuprastas, tavo video blogas nesulauks populiarumo. Jei neturi gero humoro jausmo ar nemoki patraukliai pateikti informacijos savo video bloge, niekam nebus įdomu žiūrėti apie ką kalbi, nors tai būtų ir labai aktuali tema.

Kodėl Lietuvoje tiek mažai video blogų?

Lietuvoje vlogerių labai nedaug, juos galima suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų (neskaitant mažai žinomų). To priežastis yra visuomenės tolerancijos trūkumas. Daugelis pradedančiųjų vlogerių neatlaiko skaudžios, neargumentuotos kritikos ir naujų video nebekuria. Kitiems trūksta pasitikėjimo pradėti savo video blogą. Dažnai pradedantieji vlogeriai, tokie kaip Lina Karoblytė neatneša vlogeriams garbės ir tampa tik pajuokų objektu. Dėl kritikos iš dalies kalti patys vlogeriai, nes jie neparodo kažko tokio, dėl ko būtu verti teigiamų atsiliepimų. Greitas kalbėjimas, daugybės kadrų sumontavimas, mimikos keitimas nėra tas talentas, dėl kurio vlogeris turėtų sulaukti teigiamų vertinimų. Be to, žiūrovų auditorija yra labai jauna, todėl tikėtis argumentuotos kritikos būtų gana naivu. Visa jų kritika yra lietuviškų bei rusiškų keiksmažodžių kratinys. Žiūrint iš šalies, Lietuvoje vlogerių gyvavimo laikotarpis daug trumpesnis nei blogerių. Lietuvoje vlogus kuria tik jaunimas, todėl baigę studijas ir susiradę normalų darbą nemanau, kad tęsia savo „youtube karjerą”.

Tikrasis kliento veidas

Šis straipsnis galbūt nepatiks daugumai mano buvusių, esamų ir busimų klientų. Jį rašydamas pats palendu po „budelio kirviu” ir rizikuoju prarasti keletą potencialių klientų, bet galiu nuraminti, kad tikrai nebus nieko konkretaus. Jokių vardų, pavardžių ar net suteiktų paslaugų pavadinimų.

Jau keletą metų teikiu įvairias paslaugas internete: nuo wap / web projektų kūrimo iki reklamos paslaugų. Per šį laikotarpį teko bendrauti su labai įvairiais klientais ir susidariau savo nuomonę apie jų tipus. Paskatintas Povilo straipsnyje perskaitytų „De” komentarų, nutariau išsakyti savo nuomonę apie savo klientus.

Daugiau perki – daugiau gauni

Visiems labai gerai žinoma taisyklė „Klientas visada teisus”, kuri dažniausiai galioja tik teoriškai. Viskas priklauso nuo prekės ar paslaugos, kurią perka klientas. Yra ir dėsnis, kuris nėra taip gerai žinomas, nes tiesiog neviešinamas. Kuo daugiau klientas moka, tuo jis daugiau gauna. Tai logiška ir visiems gerai suprantama, bet dažniausiai kuo klientas mažiau moka, tuo daugiau nori. Kalbu ne apie patį produktą ar paslaugą, kurį perką, bet apie papildomas privilegijas: nuolaidas, konsultacijas, į paslaugą neįeinančius darbus, papildomas prekes, dovanas ir t.t.

Klientai perkantys už didesnę sumą dažnai gauna nuolaidą ar dovanėlę, juos malonu konsultuoti net ir nelabai su paslauga ar preke susijusiais klausimais. Klientai perkantys nebe pirmą kartą taip pat gauna nuolaidas, dovanas ir t.t.. Ši sistema galioja beveik visur: nuolaidų kortelės, lojalumo taškai, pirk 3 už 2 kainą ir t.t. Juk tai abipusė nauda tiek klientui, tiek pardavėjui, tai kodėl internete laisvai samdomiems darbuotojams (freelancers) turi galioti kiti dėsniai?

Pajamų, pagarbos bei amžiaus santykis

Savaime suprantama, kad kuo esi jaunesnis, tuo mažiau gauni pajamų ir esi mažiau išsilavinęs (aišku visada yra išimčių). Mokyklinio amžiaus klientai dažniausiai pajamas gauna iš tėvų ir papildomo (tuo labiau legalaus) uždarbio neturi. Mažai uždirbantys suaugę klientai, negali daug leisti investuoti į savo esamą ar busimą verslą, nes spaudžia įvairūs mokesčiai ir pan. Tokiems klientams visos paslaugos atrodo brangios ir net perkant pačią pigiausią prekę ar paslaugą tikisi gauti nuolaidą. Jei suma, už kurią perka yra juokingai maža, tai kaip galima suteikti absurdiškai didelę nuolaidą? Juk procentaliai skaičiuojant kuo didesnė suma, tuo didesnė nuolaida. Be to visos nuolaidos turėtų būti proto ribose, nes niekas be akcijos ar kitos nuolaidą pagrindžiančios priežasties ženkliai kainos nesumažins. Klientui negavus nuolaidos pasipila nepasitenkinimai, kurių turinys vėl gi priklauso nuo amžiaus ar išsilavinimo lygio. Kuo jaunesnis / mažiau išsilavinęs klientas, tuo didesnė nepagarba. Galima padaryti išvadą, kad kuo vyresnis klientas, tuo labiau yra geidžiamas, nes jis gauna didesnes pajamas, yra labiau išsilavinęs bei labiau gerbią kitus.

Mobiliojo interneto klientai

Prisiminus pačią pradžią, kai iki ausų buvau įklimpęs į mobilųjį internetą ir bandžiau užsidirbti juokingas sumas labai abstrakčiai aptarsiu klientus, kurie mažiausiai mokėjo ir norėjo daugiau nei įmanoma įsivaizduoti. Klientai dažniausiai susisiekdavo patys nežinodami ko tiksliai nori. Visa informacija apie paslaugas, jų kainas ir t.t. buvo aiškiai ir išsamiai pateikta wap svetainėje, tačiau gal tik 20% ją perskaitydavo, o tik po to susisiekdavo su manimi. Žinoma, nesunku pakonsultuoti išsamiau dominančiais klausimais, bet dažniausiai visiškai neskaitę kokias paslaugas teikiu klausinėja visiškų nesąmonių. Dėl to tikriausiai kaltas klientų amžius (vaikai) ar galbūt neįdomiai mano pateikta informacija. Dar nieko nepardavus turiu apsimesti vos ne kiekvieno geriausiu draugu, nors dažnai iš karto matosi, kad nieko nepirks, nes kuo toliau tuo labiau klausinėja visiškai su paslauga nesusijusių klausimų. Jei pagaliau kažką įsigyja už labai menką sumą, atrodo, kad nusipirko ne prekę ar paslaugą, o tiesiog mane. Bendrauja visiškai apie bet ką, tikisi, kad už labai mažą sumą gaus visapusišką pagalba bei konsultacijas apie viską kas tik šauna į galvą. Būtų galima sakyti, kad visi klientai lygus, bet viskam yra ribos, kurių dažniausiai mažiausiai perkantys klientai nejaučia.

Geriausi klientai

Mano požiūriu geriausi klientai yra juridiniai bei fiziniai (vykdantys įv ar turinys patentą) ar tiesiog vyresnio amžiaus asmenys. Jie iškart žino ko nori, klausinėja tik su paslauga susijusiais klausimais. Prašo tik pagrįstų nuolaidų. Tokiems tikrai norisi suteikti pilnavertiškas konsultacijas, nuolaidas ar papildomą pagalbą, nes jie žino, kas yra abipusė pagarba ir yra to verti. Apibendrinant galima teigti, kad vyresnio amžiaus ar daugiau uždirbantys klientai yra labiausiai geidžiami.

Blogerių akcija: Mėgstamiausi marškinėliai

Šiandien knisausi po savo drabužių spintą ir radau uždarbio forumo marškinėlius. Prisiminiau daugiau prieš mėnesį Ievos rengtą blogerių akciją „Mėgstamiausi marškinėliai” ir pagaliau, nors ir pavėluoti, ryžausi joje sudalyvauti. Taip pabandysiu atgaivinti nelabai populiarią akciją ir pasiūlyti kitiems blogeriams joje sudalyvauti.

Nors šie marškinėliai nėra mano mėgstamiausi, nes tikriausiai apskritai neturiu savo mėgstamiausiųjų, bet jie šiek tiek išsiskiria iš kitų. Juos laimėjau (jei taip galima sakyti) uždarbis.lt forume rengtame straipsnių konkurse. Rašiau apie mobiliojo interneto reklamą. Kadangi buvo sunku apsispręsti, kurie autoriai yra geriausi, visiems padovanojo šiuos marškinėlius.

Taigi, kviečiu visus prisidėti ir prikelti užgesusią laimės kūdikio akciją, kad ji sulauktų bent puses tiek pasisekimo, kiek mano prieš pusmetį rengta blogerių akcija.

Dirbtinis intelektas

Dirbtinio intelekto tema tikrai nėra nauja, tačiau pastaruoju metu labai aktyviai aptarinėjama. Tikriausiai to priežastis yra naujojo Apple produkto iPhone 4S Siri pasirodimas rinkoje. Tačiau daugumai labiau įdomu išbandyti „Siri” programą, nei pati iPhone 4S. Sukurtas net specialus blogas, kuriame lankytojai gali įkelti šmaikščių pokalbių nuotraukas. Pripažinsiu, minėtasis blogas sparčiai populiarėja ir aš taip pat dažnai jį aplankau, nors neturiu galimybės pasinaudoti „Siri” virtualiuoju asistentu.

Neseniai aptikau visiems gerai žinomą dirbtinio intelekto projektą Cleverbot ir šiek tiek užsikabinau. Gal iš šalies gali pasirodyti keista, bet kartais pabandyti išprovokuoti dirbtinį intelektą gali būti smagu. Minėtoje svetainėje galima bendrauti tik anglų kalba rašant arba kalbant. Man daug patogiau bendrauti kalbant, tik ne visada supranta ką noriu pasakyti (mano anglų kalbos tarimas nėra idealus). Kartais pavyksta net susikalbėti lietuviškai, nes dirbtinis intelektas nuolat mokosi iš savo pašnekovų, kurių vienu metu dažniausiai būna ~30 000.

Juokingiausia, kad Cleverbot dažnai bando įrodyti, kad jis yra žmogus, o aš robotas. Dar dažniau stengiasi klausinėti įvairių klausimų apie mano šalį ir pan, taip kaupdamas žinias. Kai dirbtinis intelektas pasijaučia įžeistas ar jam nepatinka pokalbio tema, jis bando apsimesti pavargęs ir nori eit miegoti. Kas kartą paklausus to paties klausimo dažniausiai atsako skirtingai. Anot jo, jis gyvena Georigija, JAV. Įdomiausia klausinėti apie tikėjimą. Kartais jis yra „Hindi” tikėjimo, nors kiek žinau tai yra indų kalba (ne religija). Šiandien visiškai neprovokuojant Cleverbot prisipažino, kad yra dievas. Įrodymai kairėje pateiktoje ekrano nuotraukoje.

Taigi, visiems siūlau aplankyti dirbtinio intelekto projektą Cleverbot.com ir su juo linksmai pabendrauti…

Ar jums tikrai reikia planšetinio kompiuterio?

Tikriausiai visiems atsakymas aiškus – reikia, bet ar tikrai? Jei be jokių akcijų, nuolaidų ir pan už savo asmeninius pinigus? Vis dar reikia? Labai abejoju… Jau ne kartą buvau susiviliojęs įvairiomis akcijomis, tačiau viliojo tik pati kaina, o ne siūlomas produktas, nes realiai jis man nereikalingas. Kodėl? Turiu išmanųjį telefoną, turiu ir nešiojamą kompiuterį, tai kam man reikia tarpinės grandies?

Nešiojamo kompiuterio beveik niekur nenešioju, todėl virto staliniu kompiuteriu. Planšetinio kompiuterio taip pat nesinešiočiau, nes pasitikrinti el. paštui ar pan pilnai užtenka išmaniojo telefono. Tai kam reikalingas išmanusis telefonas su labai dideliu ekranu ir galbūt geresne „geležimi”, kuris dar žinomas kaip tablet, planšete ar planšetiniu kompiuteriu? Kokia prasmė mokėti už didesnį ekraną, jei jo galimybės beveik tokios pat kaip paprasto išmaniojo telefono? Ką su juo veikti? Žiūrėti youtube filmukus? Ką jis tokio sugeba, ko negali Android telefonas? Lyginant su išmaniuoju telefonu, nešiotis tikrai nepatogu, išsikrauna žymiai greičiau, kainuoja (dažniausiai) daugiau… ar to vertas didesnis ekranas, per kurį patogiau skaityti naujienas ar spoksoti youtube?

Žinoma, įvairių specialybių darbuotojams, kuriems reikia operatyviai dirbti su įvairia media, planšete tikriausiai nepakeičiamas darbo įrankis… tačiau pirkti vien kaip užgaidą nežinant realios bei tikrai būtinos paskirties tikrai neverta. Kodėl? Pažaisit keletą dienų ir padėsit į šalį… Aišku, jei neturit nei kompiuterio, nei išmaniojo telefono, tuomet galbūt ir verta pirkti 2 in 1 paketą, tačiau už tą pačia kainą geriau nusipirkti nešiojamą kompiuterį.

Laukiu jūsų nuomonės, kodėl paprastam žmogeliui, nedirbančiam specifinio darbo reiktų planšetinio kompiuterio? Sakysit: mokslams, studijoms? Nejuokaukit…

Uždirbt iš Google Page Rank

Senai berašiau straipsnius apie uždarbį, todėl šįkart nusprendžiau aprašyti lietuvišką uždarbio būdą. Tai visai nesenai startavęs pirmasis lietuviškas atgalinių nuorodų mainų seolink projektas. Kažkas panašaus į alternatyvą užsienio projektui, apie kurį jau esu rašęs viename straipsnyje. Žinoma, šio projekto dėka galima ir užsidirbti, tereikia turėti savo interneto projektą su kuo aukštesniu Google Page Rank. Parduodant atgalines nuorodas uždirbtą biudžetą galima panaudoti kitų nuorodų pirkimui arba surinkus 35lt sumą gauti išmokėjimą.

Neseniai pats išbandžiau šį projektą. Užregistravau videosmile.lt ir sulaukęs patvirtinimo susikūriau specialų nuorodų atvaizdavimo bloką. Beje, yra sukurtas wp įskiepis, todėl naudotis sistema tikrai lengva. Galima pasirinkti spalvas, bloko dydį ir pan, todėl lengva priderinti prie svetainės dizaino. Nusistačiau kiek noriu gauti už vienos atgalinės nuorodos talpinimą mano projekte vienai dienai (0,30 lt). Iš to užsidirbti nežadu, bet tikiuosi vėliau pats pirkti atgalines nuorodas iš kitų projektų, kurių kol kas nėra daug.

Tiems, kas nori užsidirbi iš šio naujo projekto patarčiau pirmiausiai peržiūrėti kitų svetainių su panašiu Page Rank siūlomas kainas, nes jei užsiprašysite per daug, niekas nepirks. Mano projekto PR3, todėl už parą nutariau prašyti 0,30lt, nors kiti siūlo labai įvairias kainas. Beje nuo uždirbto pelno gausite tik 70%, nes likusius 30% pasiims seolink. Aišku, tai pilnai suprantama…

Jei susidomėjot šiuo lengvu lietuvišku uždarbiu dar galite peržiūrėti youtube video arba aplankyti patį seolink.lt projektą.