Įrašai

Paskelbta

Pasiklydęs knygų lentynose…

Daug laisvo laiko? Taip.. Kodėl? Sesija. Bet juk reikia mokytis! Nereikia… Kodėl? Visą pusmetį reikia mokytis, o sesiją – tik papildomos atostogos, bet visai ne apie tai… Tikriausiai keista, kad pats su savim kalbuosi? Priprasit… Keičiasi rašymo stilius, straipsnių turinys… Rašau ką noriu, tiesiog mėgaujuosi kiekvienu sakiniu, žodžiu, raide, o rimtos apžvalgos ir pan iškeliavo į fwd.lt, bet aš ne apie tai…

Kaip praėjo maždaug savaitę trukusios atostogos (sesija)? Turiningai, galbūt šiek tiek mažiau laiko varvinau akis prie kompiuterio… Ilgos trasos su dviračių, knygos, įvairūs testavimai (pasižaidimai) su įvairia technika gauta dėka fwd…

Dabar (kai paviešinu šį straipsnį) atlieku praktiką, bet ne apie tai… Tai pagaliau apie ką? Apie knygas, kuriuose pasiklydau… Apie grožinę literatūrą, nors galbūt kolegos per sesiją graužia mokslams skirtas knygas. Kai pats nežinau ko noriu, visiškai pasiduodu kitų rekomendacijoms. Deja, ne visada jos yra naudingos. Šokau prie labai lengvos, o vėliau prie neįveikiamos knygos ir neradau „aukso viduriuko”, bet apie tai šiek tiek vėliau… Dabar tiesiog labai trumpai aprašysiu labai lengva, paaugliams skirtą knygą, kurią pasirinkau skaitinėdamas kitų rekomendacijas uždarbio forume.

Ir kaip ji vadinasi? (Štai ir klaida, pati knyga negali vadintis). Koks knygos pavadinimas, jos autorius? Stephen Chbosky – Atskalūno laiškai. Pats kaltas, jog pasirinkau nepaskaitęs knygos aprašymo ir vien ant viršelio užrašas „Beveik suaugę” turėjo leisti suprasti kokio amžiaus skaitytojams ji skirta… bet nenusivyliau. Lengvai susiskaitė (galbūt vėl klaida, man tas pats).

Knyga kaip dienoraštis, kuriame pagrindinis 15 – 16 metų paauglys rašo laiškus nepažįstamam žmogui. Tiesiog rašo tos dienos įvykius, išgyvenimus ir pan. Kaip tokio amžiaus paauglys, jis gana naivokas, nors sprendžiant pagal dienoraščio datas (1992 m.), tuo metu galbūt visas jaunimas nebuvo toks sugadintas. Tačiau knygoje ne vulgariai pateikiama viskas, kas domina jaunimą: alkoholis, seksas, narkotikai, meilė ir t.t. Taigi, knyga – geras kabliukas paaugliams, joje sudėliotas viskas, kas tik skatintų paauglius ją perskaityti.

Kita knyga, prie kurios peršokau, tai Fiodoras Dostojevskis – Nusikaltimas ir bausmė. Deja, įveikiau tik keletą puslapių ir pasidaviau. Gana sudėtinga sakinių struktūra, todėl man labai sunkiai skaitėsi, nebuvo jokio malonumo. Taip, kaip tokiam pradedančiajam, knyga pasirodė tikrai per sunki. Jei keli puslapiai skaitėsi sunkiai, tai kaip likę beveik 600 puslapių? Galbūt tai dar labiau paskatino padėti knygą į šalį.

Galbūt Dostojevskio knygos net nebūčiau ėmęs, nes Robertas komentaruose rekomendavo Allan Pease – Kūno kalba, tačiau šios knygos mano pasirinktoje bibliotekoje nebuvo, o į kitas Panevėžio bibliotegas teisiog nenorėjau vykti, todėl tiesiog rezervavau Allan Pease knygą ir paėmiau Dostojevskio kūrinį. Kai atsilaisvins „Kūno kalba”, būtinai reikės perskaityti.

Galbūt jūs kažką rekomenduotumėt, kaip pradedančiam skaitytojui? Juokinga, kai mokykloje praleidus privalomų knygų sąrašą, daug vėliau bandoma lopyti spragas…

Paskelbta

Šnabždesys – 20-mečio autoriaus kūrinys

Vilis Normanas – Šnabždesys, tai beveik mano bendraamžio, 20-mečio autoriaus kūrinys, kuris buvo vertas mano dėmesio ir skirto laiko. Tomas savo noru, laisvalaikiu pradėjo skaityti grožinę literatūrą? Nors tai labai neįtikėtina, bet tai yra tiesa. Tai bene pirmasis savo noru laisvalaikiu perskaitytas grožinės literatūros kūrinys, tačiau tikrai ne paskutinis.

Kodėl būtent ši knyga tapo pirmoji? Žinoma, man ją rekomendavo, taip pat suintrigavo, kad autorius, rašydamas knygą, buvo beveik mano metų. Todėl labai smalsu, ar mano bendraamžis gali parašyti dėmesio vertą knygą? Taip, tikrai gali!

Internete galima rasti galybę šio romano aprašymų, todėl trumpai pateiksiu tik savo nuomonę, galbūt savaip suvoktą knygos esmę. Visa istorija sukasi apie vieną asmenį – Normantą. Nelabai originalus pagrindinio veikėjo vardas, tiesiog perdaryta Normano pavardė. Knygos pradžia gana niūri, nes pagrindinis herojus serga kraujo vėžiu ir turėtų mirti. Labai daug kalbama apie mirtį ir tai šiek tiek slegia. Žinoma, knygos autorius – būsimas filosofas (studijuoja filosofiją), todėl visa knyga pilna įvairių antikos ir kitų laikotarpių filosofų citatų. Galbūt tai neišsenkantis filosofinių apmąstymų šaltinis, kai prieš mirti atsiveria akys ir t.t.

Jau knygos pradžioje užsimenama apie Rugilę, seną mokyklos meilę, ir tai duoda užuomina, kad knyga, vis dėl to, romanas. Šiek tiek vėliau Normantas tampa neištikimas savo žmonai su minėtąja Rugile, o veliau sužino, kad neserga ir palikęs Rugilę grįžtą pas savo žmoną, pasirenka politiko karjerą. Štai čia prasideda romanui būdingas siužetas, tačiau tolimesnis pasakojimas, kaip Normantas tampa prezidentu virsta vis labiau neįtikinamas, galbūt autoriui trūksta gebėjimo, fantazijos, o galbūt tiesiog aš per daug priekabus.

Visa istorija gana migloja, o tiesa paaiškėja tik knygos pabaigoje. Sudėliojami visi taškai ant i. Pati pabaiga tikrai sukelia vienokius ar kitokius jausmus. Galiausiai autorius bando slėptis prisidengdamas, kad visą istoriją jam papasakojo senukas, nors skaitant knygą buvo galima gana aiškiai nuspėti, kas visiškai išgalvota, o kas dalinai galėjo būti tiesa susijusi su autorius gyvenimu.

Ar knyga verta jūsų dėmesio? Nežinau… Man patiko, paliko įspūdi, nors tikrai nesu grožinės literatūros mėgėjas… todėl jei patiko net man, turėtų sudominti ir jus.

Paskelbta

Panda 3.5 ir Pingvinas – mirtinas SEO derinys

Visiem teko girdėti apie atsinaujinusius google paieškos algoritmus. Balandžio 19 dieną Panda 3.5 ir Balandžio 24 dieną Pingvinas. Šiems atnaujinimams labai tinka posakis: viena bėda – ne bėda. Arba: nelaimės po viena nevaikšto… Labai išsiplėsti apie šiuos atnaujinimus nenoriu, nes kas domisi SEO, apie tai tikrai yra girdėję. Norėčiau pasidalinti klaikiai rezultatais po šių atnaujinimų.

Pagrindinis raktažodis „reklama internete”, dėl kurio kaip įmanydamas rankiojau atgalines nuorodas, tapo tik svajonė… Anksčiau fad.lt pagal šį raktažodį puikavosi 6 – 5 pozicijoje, po Panda 3.5 pakilo net iki 4 vt., bet po Pingvino visiškai dingo iš paieškos rezultatų. Galbūt persistengiau su atgalinėmis nuorodomis. Pagal raktažodį „facebook reklama” jau apie metus laiko fad.lt buvo 1 vt. ir net įgavo papildomas nuorodas, prieš keletą dienų smigo į 4 vt., o šiandien nukrito net iki 11 vt,. kurioje ne pagrindinis domenas, o fad.lt/facebook-reklama. Dabar 4 vt. mano fanų puslapis „Nemokama fb reklama”. Kažkoks absurdas… kitaip nepavadinsi.

Prieš keletą mėnesių videosmile.lt sėkmingai pakilo į 3 vt. pagal raktažodį „youtube” ir 1 vt. pagal „youtube prikolai”, tai generavo apie 500 – 600 unikalių lankytojų per dieną ir šiokias tokias Google AdSense pajamas. Dabar pagal raktažodį „youtube” mano projektas nepatenka net į top 300, o pagal „youtube prikolai” krito iki 11 vt. Lankomumas visiškai kritęs, pajamos apgailėtinos.

Pagal raktažodį „pirmas kartas” projektas pirmaskartas.com krito vėl į 2 vt., nors užima net dvi pozicijas 2, 3 vt. Aplankė vos prieš keletą mėnesių įsikūręs naujas projektas su beveik identišku domenu. Lankomumas, žinoma, krito.

Ir tai dar tik pradžia, nenustebčiau jei apskritai visi mano projektai būtų pašalinti iš google paieškos rezultatų. Atrodo visa skaityta teorija ir pasiteisinusi praktika buvo tik iliuzija. Po tokių atnaujinimų pradedu abejoti ar apskritai turėjau tinkamas SEO žinias.

Paskelbta

Kai laikas sustoja

Kai laikas sustoja, tu supranti, kad minčių srautas greitesnis už visą aplinką… sms žinutė, vėl tekstas, vėl žinia, apie kurią žinau tik aš… Ir nieko tu nesupranti, jei to dar nesi matęs, e nosinė ne č, ir kodėl dabar…

Juodas, visiškai juodas tekstas, juodas ekranas, bet gražu. Juodos raidės… sms žinutė… tik trys, taip, trys minutės praėjo, o gal sekundės, ir štai aš čia. Aš, aš… Daugiau nieko negalima išgristi, tik aš, aš. Ir kaip tai galima pakęsti, o aš?

Vėl juodas ekranas, vėl laukimas ir nežinia kiek iš tikro praėjo laiko, žvilgsnis į dešinį apatinį kampą, na ten, kur rodo kompiuterio garsumą, baterijos talpą ir viską kitą. Ten jau rodo vėl tris minutes po.., o ekranas vis dar juodas.

Kažkas spaudžia krutinę, tiesioginio to žodžio prasme, kažkas nematomo, bet tikro, kažkas ką jauti, bet negali paliesti… kažkas.

Gylus atodūsis, gurkšnelis juodos arbatos ir juodas ekranas. Kas galėjo pagalvoti, kad juodas ekranas bus žymiai įdomesnis, nei baltas lapas ir juodos raidės… Viskas juoda: klaviatūra juoda, kolonėlės juodos, arbata juoda, viskas juoda.

Pertrauka, pastraipų formatavimas, pagal gerai įsimintus standartus. Standartai, tik jie mums beliko… sms žinutė… Tarpas ilgas ir juodas. Kodėl juodas? Nes visa klaviatūra juoda ir baltos raidės. Baltas lapas ir juodos raidės, juoda klaviatūra ir baltos raidės. Kodėl taip skirtinga ir kartu panašu? Kodėl? Kodėl? Vėl laukiu sms žinutės ir negaliu pakęsti juodo ekrano lyg jis spoksotų į mane. Juk jame matausi aš, taip aš… ir vėl aš, aš, aš…

Baigėsi mintys? Ne, jos niekada nesibaigia… Tik vis intensyviau trūkčioja kairė akis… sms žinutė… Vėl nutrūksta mintis, taip, mintis… Jau drąsiai ir akivaizdžiai galiu prisipažinti, mintys trūkinėja, bet nepaliaujamai bėga.

Tai, ką dabar rašau, atrodo logiška tik man, bet rytoj viskas atrodys kitaip ir tai bus tikslas, kurio dabar siekiu.

P.S. Tikriausiai nieko nesupratot? Ignoruokit.

Paskelbta

Nemokami niekučiai į namus

Paskutiniu metu gana dažnai kankinu Lietuvos paštą internetu užsisakydamas nemokamus arba beveik nemokamus niekučius iš įvairių užsienio valstybių (dažniausiai Kinų). Nors daugelio perkamų daiktų iš tikrųjų nereikia, bet vadovaudamasis kvaila taisykle, jog reikia, nes nemokamai (arba beveik nemokamai), juos užsisakau. Jei mane turite G+ ratuose, tikriausiai matėte visą gėrį, kurį esu gavęs, nes nepraleidžiu progos juo pasigirti. Jei vis dėl to kažką pražiopsojote ar mano darytos nuotraukos paskendo jūsų G+ naujienų sraute, pasidalinsiu šį mėnesį gautų niekučių nuotraukomis ir trumpai juos aprašysiu.

Balandžio 1 d. gavau USB baterijų (x2 AA arba x2 AAA) įkroviklį net už 0.26 $ (brangiausiais mano šio mėnesio niekutis). Gėda, bet jo dar neišbandžiau, nes neturiu įkraunamų baterijų. Taigi, šis niekutis pirktas ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad pigu. Auksinė logika…

Balandžio 6 d. gavau nemokamas facebook vizitines, kurios šįkart buvo labiau reikalingos, nei prieš tai pirkti niekučiai. Tikrai kokybiškos, tik nežinau ar kada nors jas panaudosiu. Esant reikalui tektų pasidaryti labiau atitinkančias mano poreikius.

Balandžio 12 d. gavau visiškai nereikalingą niekutį – iPhone USB laidą už 0,02 $. Pats kvailiausias mano šio mėnesio pirkinys, nes aš neturiu (ir nežadu turėti) jokio iPhone.

Niekučių sąrašas labai trumpas, bet ne kasdien pasitaiko proga už kelis centus įsigyti tokių prekių iš kinų. Tikiuosi šiais siuntiniais mano manija pirkti kinų šlamštą bus trumpam numalšinta.

P.S. Dabar kai kuriems skaitytojams bus pikta, kodėl nepateikiau nuorodų į el. parduotuves, iš kurių pirkau šį šlamštą. Nuorodų nepamenu ir jos nėra svarbios, nes akcijos jau pasibaigusios.

Paskelbta

Velykos – naujas uždarbio būdas?

Tikriausiai vieša paslaptis, kad įvairios šventės – tai tik dar vienas būdas papildomai užsidirbti. Tačiau, kartais noras pasipelnyti iš Velykų šventės peržengia sveikas proto ribas. Tai galima pastebėti įvairiuose „verslo sluoksniuose”, pradedant nuo bobučių turgavietėse ir baigiant didžiaisiais prekybos centrais.

Velykos – tai gana pelningas verslas su itin mažomis sąnaudomis. Pateiksiu keletą būtų, kaip neturint sąžinės ir gėdos jausmo deramai pradėti šį verslą.

Visų pirma, prekių tiekimas. Pakanka nuvykti į mišką ir prieš akis atsiveria neriboti gamtos ištekliai. Nugenim keletą krūmų – jau galima pardavinėti kačiukų puokštes. Apsidairom ar aplink nesisukioja urėdai ir prisiraunam į raudonąją knygą įtraukų pataisų. Jų kuokštelius gražiai surūšiuojam ir jau galima po kelis litukus pardavinėti kaip papuošimą velykiniams kiaušiniams. Žinoma, nepamirštam žibučių ir kito gėrio, kurį taip pat galima parduoti. Ir viskas iš motinėlės gamtos su itin mažos sąnaudos, o jei iki miškelio nuvyksti dviračiu – sąnaudos apskritai nepatiriamos. Argi ne nuostabus verslas? Rauk, skink, genėk… ir parduok!

Kur visą šį gėrį realizuoti? Čia į pagalbą atskuba turgavietės. Nesinori mokėti turgaus mokesčio? Nebeda! Puikūs prekybos plotai atsiveria šalia turgaviečių, didžiųjų prekybos centrų… Galbūt didelių turtų nesusikrausit, bet Velykų stalui turėtų pakakti.

Nereikia stebėtis, kad bobutės baigia užimti visą šią nuostabią rinką. Jei didieji prekybos centrai pelnosi pardavinėdami šiukšles – Velykinius svogūnų lukštus, tai paprasti mirtingieji kvailesni ir negali užsidirbti? Puiki proga pradėti pardavinėti Velykines bulvių lupenas ar kitą nereikalingą šlamštą, tik svarbu nepamiršti pabrėžti, kad tai „Velykiniai”, nes tai jūsų prekėms iškart suteikia 2 – 3 daugiau vertės. Kas gali nenorėti įsigyti įvairaus šlamšto, juk jis Velykinis!

Kas kaip moka, tas taip sukasi, juk visi nori, kad jų Velykų stalas būtų gausesnis, kai tokios kiaušinių kainos…