Užsakovų manipuliacijos

Daugumai laisvai samdomų darbuotojų didžiausia klientų nepagarba yra nemandagus bendravimas ir kiti su užsakymais susiję niuansai, apie kurios jau esu rašęs. Tačiau šie niuansai palyginus su toliau aprašomais pavyzdžiais visiškai nublanksta, nes dažniausiai anksčiau aprašyti klientai negrįžta ir su jais bendraujama gana trumpai arba jiems grįžus tiesiog atsisakoma suteikti paslaugas.

Didžiausia nepagarba kokios galima su laukti iš klientų – melas ir bandymas manipuliuoti siekiant tiesioginės naudos, klientų manymas, kad esi visiškas kvailys, kuriuo galima pasinaudoti prižadant ilgalaikę partnerystę, didelius pinigus ir pan. Neįvardindamas klientų pabandysiu pateikti keletą pavyzdžių.

Pirmoji situacija: Kaip tikriausiai daugeliui ne naujiena, administruoju nemažai facebook fanų puslapių ir kartais sulaukiu bendradarbiavimo pasiūlymų. Maždaug tokio turinio: „tu įdėk mano reklamą, o aš tave pareklamuosiu savo svetainėje.“ arba „tu surenk konkursą, o aš prizą įsteigsiu„. Kartais tokie susitarimai tikrai naudingi abiems pusės, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie bando nemokamai išgauti reklamos: „Mes čia turim klubą Vilniuje, galim pasirašyti sutartį, tavo fanų puslapis būtų kaip mūsų sklaidos kanalas, o tu gautum procentus nuo įvykusių renginių pelno„. Skamba viliojančiai, kodėl gi ne. Keletas skambučių lyg ir derinam laiką, vietą susitikimui ir detalesniam aptarimui. Prasideda atidėliojimai motyvuojant, kad nėra laiko. Gerai, aš niekur neskubu. Tuomet pasipila prašymai pareklamuoti vieną ar kitą renginį nemokamai: „Gal kitą savaitę galėsim susitikti, dar sutartis neparengta, bet jau dabar labai reikia reklamos, didelis renginys, nuo kurio be sutarties gautum procentus„. Nesu toks kvailas, atsisakau karta, du. Kažkodėl kalbų apie susitikimą, sutartį ir tolimesnį bendradarbiavimą nesigirdi. Galiausiai pradeda ignoruoti. Tikriausiai taip priimta ieškoti „partnerių“.

Antroji situacija: Kartais ilgalaikiams klientams galima pritaikyti didesnes nuolaidas, atlaidžiau žiūrėti, jei šiek tiek vėluoja su apmokėjimais, nes pasitiki ir žinai, kad galiausiai tikrai sumokės. Tačiau, kai pasitikėjimo nepakanka, prasideda pažadai apie nebūtus dalykus: „Mes juk jau senai kartu dirbam, parūpinsiu tau ateityje nuolatinį darbą, atvažiuok į Vilnių…„. Kuo toliau, tuo ilgesni atsiskaitymo laikotarpiai, kol galiausiai tenka pačiam prašyti, kad sumokėtų ir jaustis lyg tų pinigų nebūčiau užsidirbęs: „Juk visada sumoku, kada tau nesumokėjau, matai, kad dabar negaliu, atvažiuok į Vilnių, į rankas paduosiu, nereikės mokesčių mokėti„. Galiausiai  atsisakai dirbti, kol negauni apmokėjimo už jau senai suteiktas paslaugas. Kai pareikalaujama ateityje mokėti į priekį ar bent jau avansą, prasideda kaltinimai: „Kaip tu manimi nepasitiki, juk taip senai dirbam, visada sumoku, ieškosiu kito, jei keli man sąlygas„. Kai sveikas protas nugali, keliai išsiskiria. Kartais tenka atsisakyti tokių klientų, iš kurių turi prašyti pinigų, lyg paskolos.

Taigi, moralas būtų toks: aklai nepasitikėkite tuščiais pažadais ir nepervertinkite klientų.

12 atsakymų į “Užsakovų manipuliacijos”

  1. Bjaurios situacijos. Ne kartą teko į tokias įsivelti net ne e-darbe. O ką daryti, kai vengia apmokėjimo, vėluoja mėnesiais, o dar laukia 10-20 žmonių, kuriems reikia iš užsakovo pinigų sumokėt už jų atliktą darbą…
    Avansiniai mokėjimai yra būtini ir net nesvarbu seniai dirbi su tuo užsakovu, ar jis naujas tavo partneris.

    1. Jei didelės sumos ir visiškai nesileidžia į kalbas, visada galima kreiptis į antstolius, bet čia jau kraštutinės priemonės, kurios reikalauja geležinės kantrybės ir ryžto.

  2. Dar esu susidūręs su kita nepagarbos rūšimi: sutari su užsakovu dėl darbų, viską detaliai išsiaiškini – kas kiek kaip už kiek. Padarai ir prasideda: o dar šitą smulkmenėlę, o dar va aną. O kartais ir visai ne smulkmenėlė prisideda. Žinoma, už tai sutari atskirą mokestį, tačiau žiauriai negali planuoti laiko su tokiais klientais ir kartais užduotis pasirodo kompliuotesnė, nei kasdien darai, taip sakant out of compettence borders. Yra buvę situacijų, kad jei būčiau žinojęs galutinę užduotį – būčiau visai nesiėmęs ir negadinęs nei savo nei užsakovo laiko.

    1. Jei kalbant apie projektų kūrimą, blogiausia, kai užsakovas nesupranta, kad kai kurios iš šono žiūrint paprastos užduotys gali būti sunkiai įgyvendinamos ir neįvertina įdėtų pastangų.

    2. Esu turėjęs tokį variantą, kai projektui įpusėjus atsisakiau jį užbaigti ir netgi grąžinau pinigus, nes iš karto pamačiau, kad su tokiu užsakovu bus batai. Reikalauja visko iki smulkmenų, mokėti nori dalimis ir aprašymą pateikia lyg ir detalų, bet po to priberia dar daugiau detalių. Atsisakiau dirbti, pervedžiau pinigus, ir manau, kad sutaupiau laiko bei nervų.
      P.S. Puslapis, prie kurio tada dirbau, praėjus 1.5 metų taip ir nebuvo paleistas.

    1. Kaip pasirinktas dizainas atvaizduoja paprastas angliškas kabutes, taip ir bus. Nežadu specialiai dėti html ženklų, kad atvaizduotų taisyklingas lietuviškas kabutes. Randa prie ko prisikabinti…

  3. O taip, smagieji klientai 🙂 Teko ir man su tokiais susidurti, ne kartą ir ne du. Dabar nepradedu darbo be avanso ir (arba) pasirašytos sutarties, kurioje stengiuosi kuo išsamiau apibrėžti ką, kaip iki kada sukursiu, ir kiek, kaip, iki kada užsakovas atsiskaitys.
    Vėlavimo atveju numatyti delspinigiai. Bet paprastai kai jau yra sutartis – sumokama laiku. Matyt esant rimtesniam įsipareigojimui nebekyla pagundos vilkinti, o gal tiesiog atsirūšiuoja nesąžiningi užsakovai – tie, kurie noriai pasirašo dokumentus yra patikimi. 🙂 Kaip ir tie, kurie sumoka avansą – jie suinteresuoti dirbti, neketina apgaudinėti, nori operatyvių ir kokybiškų rezultatų, o ne ieško ką paterorizuot, išnaudot, apmaut. 🙂
    Mano išvada – nei neprasidėt negavus avanso, arba neapiforminus sutarties, ypač, jei klientas "suka uodegą" arba bando apeliuoti į sąžinę ir spausti. Tai turėtų kelti įtarumą, nes sąžiningas užsakovas neturi jokio logiško preteksto vengti sutarties (kurioje paprastai yra ne tik jo, bet ir freelancerio pareigos – ji naudinga abiems pusėms), ar avanso (kas gali reikšti, kad vengs sumokėti ir visą sumą, nes arba nevertina jūsų darbo taip, kaip jį vertinate jūs, arba tiesiog nori apgauti).
    Tokiems mandagiai paaiškinu, kad tai esminis mano darbo principas, ir arba jo laikomės, arba – deja, teks paieškoti kito žmogaus.

    1. Kartais, jei labai mažos sumos (pvz.: 1 SEO straipsniui) sumokama visa suma iš karto arba po darbo. Juk dėl ~50 Lt ar mažiau sutarties nesirašysi ir avanso neprašysi.
      Naujų klientų visada prašau avanso, o kartais ir visos sumos, jei matau, kad nerimtas… Tokie dažniausiai susisiekia per skype ir labiau diskutuoja (vien dėl to, kad kažkiek mane internete žino), nei žada kažką realiai pirkti, nes dažniausiai neišgali ar tikisi stebuklingų nuolaidų.
      Tik kartais senųjų klientų neprašau net avanso, nors jie dažniausiai į priekį visą sumą moka.

      1. Na taip, dėl tokių smulkių užsakymų tikrai neverta sutarčių rašytis 🙂 Ir nuolatiniai užsakovai – atskira tema, būna, jiems padarau ką nors be avanso, kitąsyk – jie sumoka dar prieš atliekant darbą, visą sumą. Tačiau su nepažįstamais, naujais klientais, be sutarčių/avanso nebedirbu. Nes kiek teko taip imtis – kone visus kartus nudegiau, tekdavo kaulyti uždarbio po kelis kartus, siaubingai vėluodavo, ar net visai neatsiskaitydavo…
        Yra dar tokie "apsigalvotojai" – jiems lyg ir reikia kažką atlikti, lyg ir ne – viskas gali būti super, bet po darbų suderinimo apsigalvos ir nuspręs nebemokėti. Šituos labai efektyviai avansas atbaido – juk jei jau pusę sumos sumokėjo, tai kaip gi dabar, negi "padovanosi" tuos pinigus? 😀 Tad jie arba atsisako mokėti avansą, arba susitaiko su mintim, kad apsigalvot nebegalės.

        1. Nežinau kaip kiti, bet jei po sumokėto avanso nepatinka atliktas darbas ir prašo grąžinti pinigus, dažniausiai negražinu. Gal tai ir nėra visai sąžininga iš mano pusės, bet viskas priklauso nuo situacijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.