Sužadėtuvių žiedų pasirinkimas

ziedaiSužadėtuvių žiedas nėra paprastas aksesuaras, tai sąjungos ir bendro dviejų mylinčių žmonių gyvenimo simbolis. Atrodytų kad žiedo estetinė išvaizda yra smulkmena ir mąstyti reikėtų apie jo simbolinę prasmę. Aišku, kad šiais laikais yra platus sužadėtuvių žiedų pasirinkimas. Tai pilnai suprantama, nes egzistuoja jų pastovi paklausa.. Kad surastumėte tinkamą variantą reikėtų apsibrėžti paieškos kriterijus.

  1. Pirmiausia išsiaiškinkite pirštų dydžius. Tai ypatingai svarbu perkant žiedus internetu. Internetinė prekyba darosi vis populiaresnė, vis daugiau žmonių suvokia jos privalumus, siūlome pasinaudoti jos paslaugomis ir jums. Šiuo atveju neturėsite galimybės pasimatuoti žiedų, todėl svarbu žinoti pirštų stotį.
  2. Išsirinkite modelį. Anksčiau dažniausiai buvo pasirenkami auksiniai sužadėtuvių žiedai. Šiais laikais daug kas keičiasi Visą siūlomą asortimentą galime padalinti į dvi dalis. Labai puošnaus dizaino ir minimalistinius.
  3. Paprastai pasirenkami auksiniai žiedai. Anksčiau dauguma rinkdavosi geltono aukso, tačiau šiuo metu populiarėja baltasis auksas. Pasirinkimą lemia individualus estetinis suvokimas. Jų kainos labai panašios.
  4. Brangiųjų metalų ignoravimas tampa vis labiau madingas. Kai kurie žmonės renkasi akmeninius, žalvarinius ar net medinius žiedus. Tai meniškų, norinčių išsiskirti iš kitų, asmenybių pasirinkimas.
  5. Sužadėtuvių žiedus dažnai perkame internetinėse parduotuvėse, nes ten yra platesnis pasirinkimas.
  6. Žiedus turėtų rinktis abu sutuoktiniai. Tai būtų tarsi santuokos stiprumo ir ilgaamžiškumo simbolis.
  7. Pagalvokite ir apie aukso iš kurio pagamintas žiedas prabą.

Nepirkite žiedų iš atsitiktinių asmenų, nes galite įsigyti padirbtą produkciją. Tokius asmenis, išaiškėjus apgavystei, rasti bus sunku. Geriau išleiskite kiek daugiau bet įsitikinkite kad perkate tikrą produkciją. Sužadėtuvių žiedai sutvirtina dviejų žmonių meilę. Tegul ji būna stipri ir amžina.

Asmeninis psichologas: kaip įveikti neištikimybę?

psichologasDviejų žmonių santykiai yra gana sudėtingas dalykas. O kartu ir didelis darbas, pasakytų dažnas santykių psichologai Vilniuje. Tam, kad dviejų žmonių draugystė nuolat vešėtų ir džiugintų abi puses, du žmonės turi įdėti ne tik daug pastangų, noro, laiko, bet ir mokėti prisitaikyti prie brangaus žmogaus. Deja, ne visuomet viskas vyksta, kaip sviestu patepta. Šiandien Lietuvoje nemažai porų susiduria su itin sudėtinga santykių kliūtimi – neištikimybe. Psichologai žino, kaip įveikti šią santykių kliūtį, norint susigrąžinti jei ne buvusią santykių skalsą, tai bent vidinė ramybę ir pasitikėjimą savimi.

Praeičiai vietos ateityje nėra

Dažnas psichologas pataria, jog norint įveikti ištikimybę, reikia su ja susitaikyti. Daugelis porų susigadina visus tolimesnius santykius po to, kai viena pusė tampa ištikima, o kita atleidžia, nors viduje pyksta. Taip būti neturėtų. Jei poroje nutiko taip, kad kažkas suklydo, labai svarbu nuspręsti, kur link toliau santykiai pasuks. Jei esate tas žmogus, kuriam teko sužinoti apie neištikimybę, atvirai paklauskite savęs, ar vis dar norite su šiuo žmogumi būti. Jei taip, laukia didelis darbas. Turite išmokti atleisti ir pamiršti šį nemalonų įvyki, kad jis ilgainiui nesužlugdytų Jūsų santykių. Jei jau susitaikysite su neištikimybę, privalote žinoti, jog geriausia gyventi toliau – tą žinią ištrinti iš atminties. Nereikėtų nuolat galvoti, kad štai Jūsų žmogus kažkada lietė ar galvojo apie kitą, nes tokios mintys gali išvaryti iš proto ir su laiku privesti prie neapykantos partneriui. Taip pat labai blogas, dažniausiai moterų, įprotis – nuolat prikišti apie partnerio suklydimą. Jei jau atleidote šią klaidą, turite gyventi taip, lyg jos nebūtų buvę. Privalote savo brangiu žmogumi ir toliau pasitikėti, kitaip atleisti nė neverta, nes nuolatinis moralizavimas ar nepasitikėjimas taip pat ilgainiui sugadins santykius.

Gyvenime laukia dar daug šansų

Visgi, kartais nutinka taip, kad neištikimybė porai tampa nepakeliama ir galutinai išardo dviejų žmonių santykius. Jei pasirenkate nutraukti bendravimą ir gyventi toliau atskirus gyvenimus, tai taip pat nėra blogai, tiesiog tokiam pokyčiui reikia pasiruošti. Dažnai po skyrybų dėl neištikimybės žmonės kreipiasi pagalbos. Psichologas gali padėti išgyventi šį sunkų etapą ir išmokyti vėl pasitikėti priešingos lyties atstovais. Labai svarbu pripažinti sau, jog nesate kaltas dėl kito žmogaus neištikimybės ir kad tai nėra normalus gyvenimo būdas. Psichologas mielai patars, kaip pakeisti gyvenimo būdą, kad nesijaustumėte nuolat prislėgti. Norite pradėti gyvenimą iš naujo ir vėl pasitikėti savo jėgomis? Pakeiskite kasdienius įpročius ir laisvalaikio pomėgius. Galima pradėti nuo visiškai paprastų dalykų: keliauti kitu keliu į darbą, gaminti egzotiškus naujus patiekalus, plėsti pažinčių ratą, lankytis dar nematytuose renginiuose. Nauja patirtis padės išlaikyti orumą ir suprasti, jog pasaulyje dar yra daug Jumis besižavinčių žmonių, kurie verti Jūsų pagarbos ir pasitikėjimo.

Konkurso atomazga…

Kaip tikriausiai anksčiau teko pastebėti mano tinklaraštyje buvo paskelbtas trumputis straipsnis, kurio dėka šiandien galbūt būčiau laimėjęs kuponą naujam telefonui. Šiuo metu internete mano „sukčiavimo“ skandalas kaip tik ant bangos ir aš negaliu atsitverti tylos siena neišsakęs savo pozicijos.

Konkurso organizatoriai aiškiai nurodė taisykles. Jos labai paprastos, pakanka tik parašyti straipsnį su jų duoda citata ir sulaukti kuo daugiau dėmesio socialiniuose tinkluose. Man tai pasirodė itin lengva, nes kaip daugeliui žinoma, administruoju nemažai įvairaus dydžio facebook fanų puslapių, turiu daug reklamos kanalų socialiniuose tinkluose. Neslėpsiu, tikėjausi lengvai laimėti konkursą, bet likau kaltas dėl to, kad verčiuosi facebook reklama ir savo reklamos išteklius panaudojau siekiant laimėti konkursą. Jei kai kurių įtakingų dėdžių akimis atrodo nesąžiningai, tuomet apgailestauju pabandęs sudalyvauti konkurse.

Organizatoriai nurodė, kad konkurso nugalėtojas bus skelbiamas liepos 23 d. 24:00 (vidurnaktį), tačiau tylėjo iki liepos 24 d. vidurdienio, galbūt mėgavosi purvo pylimu ant manęs arba laukė kol viskas nurims, nes bijojo kištis. Nors būtent jie ir turėtų padėti galutinį tašką, kuris, deja, buvo padėtas per vėlai.

Kaip bebūtų, jau pakankamai užpilta purvo ant manęs ir gana garsiai nuskambėjau, o apsiginti neturiu kuo. Neturiu galimybės gauti sąrašo žmonių „laikinusių“ mano įrašą ir iš jų tiesos neišpešiu, kaip ir kokiu būdu rado mano tinklaraštį ir kodėl jį „laikino“. Todėl tenka tiesiog viską ištrinti ir tikėtis, kad viskas greičiau nurims. Konkursą sąžiningai laimėjo Altajus, nes jis turėjo blogerių palaikymo komandą, o aš tik savo socialinės reklamos išteklius, kurie ne visiems pasirodė švarūs. Teisybė nugalėjo, kad ir kokia ji nebūtų.

Gaila dėl kažkokio konkurso nepataisomai suteršti savo vardą, bet visi mokomės iš savo klaidų, kad teikiant facebook reklamos paslaugas, pačiam į tokius konkursus neverta lysti. Apgavikas, sukčius, SEOšnikas ir t.t. Nuo kada verstis reklama socialiuose tinkluose ir šiek tiek daugiau išmanyti SEO yra blogai?

Laimėjo visi. Tele2 pasidarė reklamą, kurios nebūtu sulaukusi be mano skandalo. Altajus laimėjo konkursą, nors visa velniava užvirė tikrai ne jo iniciatyva. Aš tapau labiau žinomas, kad ir iš blogosios pusės. Piktiems dėdėms dar kartą pavyko parodyti, kas čia garsiau šaukia internete.

Tik neapsigaukite. Purvo pylimą inicijavo ne Altajus, nes jis čia, pasirodo, nekuo dėtas. Garsiai rėkti pradėjo nemažą autoritetą internete turintys blogeriai. Pajutau jų spaudimą ir pasidaviau? Galbūt taip.

Pasiklydęs knygų lentynose…

Daug laisvo laiko? Taip.. Kodėl? Sesija. Bet juk reikia mokytis! Nereikia… Kodėl? Visą pusmetį reikia mokytis, o sesiją – tik papildomos atostogos, bet visai ne apie tai… Tikriausiai keista, kad pats su savim kalbuosi? Priprasit… Keičiasi rašymo stilius, straipsnių turinys… Rašau ką noriu, tiesiog mėgaujuosi kiekvienu sakiniu, žodžiu, raide, o rimtos apžvalgos ir pan iškeliavo į fwd.lt, bet aš ne apie tai…

Kaip praėjo maždaug savaitę trukusios atostogos (sesija)? Turiningai, galbūt šiek tiek mažiau laiko varvinau akis prie kompiuterio… Ilgos trasos su dviračių, knygos, įvairūs testavimai (pasižaidimai) su įvairia technika gauta dėka fwd…

Dabar (kai paviešinu šį straipsnį) atlieku praktiką, bet ne apie tai… Tai pagaliau apie ką? Apie knygas, kuriuose pasiklydau… Apie grožinę literatūrą, nors galbūt kolegos per sesiją graužia mokslams skirtas knygas. Kai pats nežinau ko noriu, visiškai pasiduodu kitų rekomendacijoms. Deja, ne visada jos yra naudingos. Šokau prie labai lengvos, o vėliau prie neįveikiamos knygos ir neradau „aukso viduriuko“, bet apie tai šiek tiek vėliau… Dabar tiesiog labai trumpai aprašysiu labai lengva, paaugliams skirtą knygą, kurią pasirinkau skaitinėdamas kitų rekomendacijas uždarbio forume.

Ir kaip ji vadinasi? (Štai ir klaida, pati knyga negali vadintis). Koks knygos pavadinimas, jos autorius? Stephen Chbosky – Atskalūno laiškai. Pats kaltas, jog pasirinkau nepaskaitęs knygos aprašymo ir vien ant viršelio užrašas „Beveik suaugę“ turėjo leisti suprasti kokio amžiaus skaitytojams ji skirta… bet nenusivyliau. Lengvai susiskaitė (galbūt vėl klaida, man tas pats).

Knyga kaip dienoraštis, kuriame pagrindinis 15 – 16 metų paauglys rašo laiškus nepažįstamam žmogui. Tiesiog rašo tos dienos įvykius, išgyvenimus ir pan. Kaip tokio amžiaus paauglys, jis gana naivokas, nors sprendžiant pagal dienoraščio datas (1992 m.), tuo metu galbūt visas jaunimas nebuvo toks sugadintas. Tačiau knygoje ne vulgariai pateikiama viskas, kas domina jaunimą: alkoholis, seksas, narkotikai, meilė ir t.t. Taigi, knyga – geras kabliukas paaugliams, joje sudėliotas viskas, kas tik skatintų paauglius ją perskaityti.

Kita knyga, prie kurios peršokau, tai Fiodoras Dostojevskis – Nusikaltimas ir bausmė. Deja, įveikiau tik keletą puslapių ir pasidaviau. Gana sudėtinga sakinių struktūra, todėl man labai sunkiai skaitėsi, nebuvo jokio malonumo. Taip, kaip tokiam pradedančiajam, knyga pasirodė tikrai per sunki. Jei keli puslapiai skaitėsi sunkiai, tai kaip likę beveik 600 puslapių? Galbūt tai dar labiau paskatino padėti knygą į šalį.

Galbūt Dostojevskio knygos net nebūčiau ėmęs, nes Robertas komentaruose rekomendavo Allan Pease – Kūno kalba, tačiau šios knygos mano pasirinktoje bibliotekoje nebuvo, o į kitas Panevėžio bibliotegas teisiog nenorėjau vykti, todėl tiesiog rezervavau Allan Pease knygą ir paėmiau Dostojevskio kūrinį. Kai atsilaisvins „Kūno kalba“, būtinai reikės perskaityti.

Galbūt jūs kažką rekomenduotumėt, kaip pradedančiam skaitytojui? Juokinga, kai mokykloje praleidus privalomų knygų sąrašą, daug vėliau bandoma lopyti spragas…

Kai laikas sustoja

Kai laikas sustoja, tu supranti, kad minčių srautas greitesnis už visą aplinką… sms žinutė, vėl tekstas, vėl žinia, apie kurią žinau tik aš… Ir nieko tu nesupranti, jei to dar nesi matęs, e nosinė ne č, ir kodėl dabar…

Juodas, visiškai juodas tekstas, juodas ekranas, bet gražu. Juodos raidės… sms žinutė… tik trys, taip, trys minutės praėjo, o gal sekundės, ir štai aš čia. Aš, aš… Daugiau nieko negalima išgristi, tik aš, aš. Ir kaip tai galima pakęsti, o aš?

Vėl juodas ekranas, vėl laukimas ir nežinia kiek iš tikro praėjo laiko, žvilgsnis į dešinį apatinį kampą, na ten, kur rodo kompiuterio garsumą, baterijos talpą ir viską kitą. Ten jau rodo vėl tris minutes po.., o ekranas vis dar juodas.

Kažkas spaudžia krutinę, tiesioginio to žodžio prasme, kažkas nematomo, bet tikro, kažkas ką jauti, bet negali paliesti… kažkas.

Gylus atodūsis, gurkšnelis juodos arbatos ir juodas ekranas. Kas galėjo pagalvoti, kad juodas ekranas bus žymiai įdomesnis, nei baltas lapas ir juodos raidės… Viskas juoda: klaviatūra juoda, kolonėlės juodos, arbata juoda, viskas juoda.

Pertrauka, pastraipų formatavimas, pagal gerai įsimintus standartus. Standartai, tik jie mums beliko… sms žinutė… Tarpas ilgas ir juodas. Kodėl juodas? Nes visa klaviatūra juoda ir baltos raidės. Baltas lapas ir juodos raidės, juoda klaviatūra ir baltos raidės. Kodėl taip skirtinga ir kartu panašu? Kodėl? Kodėl? Vėl laukiu sms žinutės ir negaliu pakęsti juodo ekrano lyg jis spoksotų į mane. Juk jame matausi aš, taip aš… ir vėl aš, aš, aš…

Baigėsi mintys? Ne, jos niekada nesibaigia… Tik vis intensyviau trūkčioja kairė akis… sms žinutė… Vėl nutrūksta mintis, taip, mintis… Jau drąsiai ir akivaizdžiai galiu prisipažinti, mintys trūkinėja, bet nepaliaujamai bėga.

Tai, ką dabar rašau, atrodo logiška tik man, bet rytoj viskas atrodys kitaip ir tai bus tikslas, kurio dabar siekiu.

P.S. Tikriausiai nieko nesupratot? Ignoruokit.