Video blogai

Šiandien norėčiau apžvelgti video blogus bei jų kūrėjus iš savo, kaip blogerio pozicijos. Koks esminis skirtumas tarp asmeninio blogo (tinklaraščio) ir vlogo (video blogo)? Žinoma, pateikimo būdas. Asmeninis blogas rašomas, o video blogas filmuojamas. Video blogo esmė yra filmuoti kaip tu kalbi kokia nors tema. Daugumai įdomu žiūrėti kaip kalbėtojas reiškia emocijas, todėl jei tą patį monologą parašius bloge, jis tikrai nesulauktų tokio populiarumo. Jei tinklaraštyje parašytą tekstą skaitytų vloge, tokį vlogą nebūtų įdomu žiūrėti, nes tiesiog pabostų. Dažniausiai blogo straipsnis būna žymiai ilgesnis nei vlogo monologas.

Pliusai

Jei neturi ką pasakyti, bet esi iškalbus, išvaizdus, turintis gerą  humoro jausmą ir nori „išpopuliarėti“ vlogo kūrimas kaip tik tau. Kuriant vlogą nebūtina apskritai apie ką nors išmanyti, nes dažniausiai viską kompensuoja geras humoro jausmas bei sugebėjimas vaipytis taip, kad visiems būtų įdomu žiūrėti. Visada bus apie ką kurti video blogą. Jei pritrūksta minčių, tiesiog galima atsakinėti į žiūrovų klausimus. Mano nuomone, tai iš dalies kažkas panašaus į žlugusį Olialia projektą. Daugumai smagu žiūrėti, kaip kažkas kitapus ekrano visaip straksi, keičia veido mimikas, išdarinėja nesąmones. Vlogeriams taip pat smagu, kad juos gausiai žiūri videogaga ar youtube žiūrovai. Jie jaučiasi populiarūs ir žinomi. Jiems save realizuoti internete daug lengviau nei blogeriui. Nereikia rūpintis, kur talpinti video. Nereikia nuomoti hostingo, domeno, diegti turinio valdymo sistemos… Youtube visada veiks ir video blogai bus pasiekiami kiaurą parą. Taip pat daugeliui žiūrėti tą pačią informaciją yra daug priimtiniau nei skaityti, todėl trumpa informacija pateikta video bloge visada sulauks didesnio populiarumo. Nors viskas priklauso kaip ją pateiksi. Tą pačią informaciją tiek raštu, tiek video blogu galima pateikti ir įdomiai, ir labai nuobodžiai.

Minusai

Reikia turėti bent minimalios video montavimo sugebėjimus. Norint pakankamai kokybiškai sumontuoti video blogą dažniausiai nepakanka Windows Movie Maker teikiamų funkcijų. Tenka nelegaliai naudoti tobulesnes programas kaip Adobe After Effect, Sony Vegas… Be geros video kameros taip pat bus sunku. Nors dabar net išmanieji telefonai su 5-8 Mpx gali dalinai atstoti mėgėjišką video kamerą. Žinoma, būtini ir aktoriaus – režisieriaus gabumai, nes kitaip liksi nesuprastas, tavo video blogas nesulauks populiarumo. Jei neturi gero humoro jausmo ar nemoki patraukliai pateikti informacijos savo video bloge, niekam nebus įdomu žiūrėti apie ką kalbi, nors tai būtų ir labai aktuali tema.

Kodėl Lietuvoje tiek mažai video blogų?

Lietuvoje vlogerių labai nedaug, juos galima suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų (neskaitant mažai žinomų). To priežastis yra visuomenės tolerancijos trūkumas. Daugelis pradedančiųjų vlogerių neatlaiko skaudžios, neargumentuotos kritikos ir naujų video nebekuria. Kitiems trūksta pasitikėjimo pradėti savo video blogą. Dažnai pradedantieji vlogeriai, tokie kaip Lina Karoblytė neatneša vlogeriams garbės ir tampa tik pajuokų objektu. Dėl kritikos iš dalies kalti patys vlogeriai, nes jie neparodo kažko tokio, dėl ko būtu verti teigiamų atsiliepimų. Greitas kalbėjimas, daugybės kadrų sumontavimas, mimikos keitimas nėra tas talentas, dėl kurio vlogeris turėtų sulaukti teigiamų vertinimų. Be to, žiūrovų auditorija yra labai jauna, todėl tikėtis argumentuotos kritikos būtų gana naivu. Visa jų kritika yra lietuviškų bei rusiškų keiksmažodžių kratinys. Žiūrint iš šalies, Lietuvoje vlogerių gyvavimo laikotarpis daug trumpesnis nei blogerių. Lietuvoje vlogus kuria tik jaunimas, todėl baigę studijas ir susiradę normalų darbą nemanau, kad tęsia savo „youtube karjerą“.

Blogerių akcija: Mėgstamiausi marškinėliai

Šiandien knisausi po savo drabužių spintą ir radau uždarbio forumo marškinėlius. Prisiminiau daugiau prieš mėnesį Ievos rengtą blogerių akciją „Mėgstamiausi marškinėliai“ ir pagaliau, nors ir pavėluoti, ryžausi joje sudalyvauti. Taip pabandysiu atgaivinti nelabai populiarią akciją ir pasiūlyti kitiems blogeriams joje sudalyvauti.

Nors šie marškinėliai nėra mano mėgstamiausi, nes tikriausiai apskritai neturiu savo mėgstamiausiųjų, bet jie šiek tiek išsiskiria iš kitų. Juos laimėjau (jei taip galima sakyti) uždarbis.lt forume rengtame straipsnių konkurse. Rašiau apie mobiliojo interneto reklamą. Kadangi buvo sunku apsispręsti, kurie autoriai yra geriausi, visiems padovanojo šiuos marškinėlius.

Taigi, kviečiu visus prisidėti ir prikelti užgesusią laimės kūdikio akciją, kad ji sulauktų bent puses tiek pasisekimo, kiek mano prieš pusmetį rengta blogerių akcija.

Blogerio deklaracija

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.

Nusirašiau iš Simono tinklaraščio. Pritari? Nusirašyk ir tu!