Skype botas

Jau gana ilgą laiką džiaugiausi beveik negaudamas spamo per skype. Aišku pasitaikydavo per savaitę vienas kitas cs fanas – spameris, bet galima sakyti buvo pakankamai ramu. Pastarosiomis savaitėmis pasireiškė baisus spamerių antplūdis. Naujų kontaktų didelio antplūdžio nebuvo, kaip visada 0-3 nauji kvietimai per dieną. Iš kur toks antplūdis? Juk atšilus orams kaip tik turėtu sumažėti noras varvinti akis žaidžiant cs ir spaminti per skype savo serverių reklamas. Kiek žinau mokyklose atostogų dar taip pat nėra. O gal čia savotiškas pasipriešinimas skype vartotojų prieš Microsoft kompaniją, kuri kaip jau visi žinot nusipirko skype? Juokauju. Kažkoks keistas antgamtinis reiškinys kai daugybė senų kontaktų susivieniję kaip zombiai siuntinėja savo sc serverių reklamas… o gal tik sutapimas. Bet kuriuo atveju visi pavaišinami blokavimu.

Tikriausiai skype spamas niekada „neišeis iš mados“ taip, kaip email spamas ir pan. Iš el. pašto spamo dar žmonės sugeba ir užsidirbti pavadindami tai email marketingu ar pan, o kokia gali būti nauda iš skype spamo? Nors ir esu matęs viename vaikų forume, kad aktyviai perka ir parduoda skype spamą. Įdomu kada visi supras, kad iš skype spamo nėra jokios realios naudos?

Galbūt kai Microsoft nusipirko skype bus pažabotas spamas ir dabartiniai skype bot skriptai naujose skype versijose nebeveiks. Gaila, bet aš kaip gavau, taip ir gausiu spamą, nes jau senai nebeatnaujinu skype versijos ir naudoju 4.2.2 versiją, nebent susikurčiau naują skype profilį, ko tikrai nebus. Galima padaryti išvadą, kad pats kaltas turėdamas per daug nereikalingų kontaktų, kurių skaičius beveik kasdien toliau sėkmingai auga, nes esu silpnavalis ir priimu visus iš eilės į savo kontaktus.

Piratavimas mobiliajame internete

Tikriausiai jau visiems teko girdėti linkomanijos „piratavimo“ istorija, kaip latga-a, agata ir t.t užsimojo uždaryti svetainę (nenusiminkite, šis straipsnis bus ne apie tai). O ar teko ką nors girdėti apie piratavimo atvejus mobiliajame internete? Tikriausiai – ne. Lietuviškame www internete nors ir retai, bet pasigirsta atgarsiai apie piratavimą ir bausmes filmai.in, linkomanija.net istorijos… O wap atgarsių nėra arba bent jau aš esu per jaunas ir nesu girdėjęs nei vieno piratavimo atvejo mobiliajame internete, kuris būtu paviešintas. Kodėl taip yra? Nejaugi latga-a ar agata nėra girdėjusi, kad yra toks išradimas kaip mobilusis internetas? O gal turi tiek darbo, kad nespėja aprėpti www interneto, tai ką jau kalbėti apie wap. Manau atsakymas daug paprastesnis. Tai dinaminiai mobiliųjų telefonų ip. Visiems, kas telefone naudojasi paprastu mobiliuoju internetu pavyzdžiui (ne vadafone) bites tinkle suteikiamas toks pat ip adresas. Ir kaip tokiu atveju pagauti vaiką, kuris iš svetainės atsisiuntė kokia Riaubiškytės – Ramunę baltąją? Niekas ir negaudo. Tuomet derėtu bausti tuos, kurie platina muziką be autorių sutikimų. O kas juos baudžia? Niekas. Ir tai visai suprantama. Nelegalaus muzikos platinimas mobiliajame internete gana nedidelis lyginant su www internetu. Dauguma populiaresnių wap warez svetainių įsikūrusios tokiuose kurikuose kaip wen.ru arba svečiuojasi sms hostinguose, o pačius failus talpina įvairiuose talpyklose. Ir kas už juos atsako? Vel gi niekas. Nors kiek akimis permečiau wen.ru taisykles warez talpinimas lyg ir draudžiamas, bet rusams tikrai nėra laiko ar noro tikrinti lietuviškų svetainių. Jei porno svetainės labai retai blokuojamos, tai ką jau kalbėti apie nelegalią mp3 muziką ar pan. Sms hostingai taip pat bejėgiai (arba neturi noro), nes warez talpinamas įvairiuose, dažniausiai užsienio, talpyklose. Kaip žinia, talpyklos retai tikrina ar jų vartotojų talpinami failai nepažeidžia autorinių teisių.

Galiausiai galima prieiti išvadą, kad piratavimas mobiliajame internete klesti (jeigu galima taip išsireikšti), nes niekam jis nerupi. Todėl iki šiol labai populiarūs wap warez „projektai“, kuriuos vieni vaikai kuria (dar žinomi kaip wap svetainių administratoriai ar savininkai), o kiti vaikai (dar žinomi kaip lankytojai) siunčiasi siuntinius. Ne išimtis buvau ir aš. Ir siunčiausi, ir netgi pats sukūriau warez svetainę, bet su metais pagaliau aplanko ir protas. Jau esu minėjęs apie pasitraukimą iš wap, todėl ir visos draugytės su warez baigėsi.

Facebook draugų slėpimas

facebook reklama

Kažkada man reikėjo paslėpti savo turimų draugų sąrašą facebook’e. Žinau, kad tai gana atrodo  kvaila ir tikriausiai kyla klausimas kam to reikia? Tiesiog jei turi nemažai draugų tavo profilį nuolat užtagina įvairiose reklamos nuotraukose ir pan. Ilgai nesigilinus, kam man to reikėjo, tiesiog aprašysiu kaip tai padaryti, jei kam nors iš jūsų kada nors to prireiks. Visą informaciją radau viename užsienio forume, nes Lietuvoje kaip visada niekas nieko nežino arba nenori dalintis, kad ir tokia paprasta informacija.

Spaudžiame dešiniajame viršutiniame kampe (mėlyname fone) ant savo Vardo, Pavardės -> Privatumo nustatymai. Tuomet pačiame viršuje po paryškintais žodžiais „Susisiekimas Facebook svetainėje.“ randame tokį tekstą „Reguliuokite pagrindinę informaciją, kuria naudodamiesi jūsų draugai, gali rasti jus Facebook svetainėje.“ ir šalia šiuo tekstu nuoroda „Žiūrėti nustatymus“. Čia randame „Pamatyti tavo draugų sąrašą“ (3 nuo viršaus) ir ties juo spaudžiame mygtuką „Visiems“ su spinele. Pasirenkame vietoj Visiems į „Pasirinktinai“. Iššokus lentelei ties žodžiais „Šie žmonės:“ pasirenkame „Tik man“. Išsaugome nustatymus ir viskas, nuo šiol niekas nematys jūsų draugų sąrašo. Taip pat galite pasirinkti kitus privatumo nustatymus kaip kvietimas draugauti, žinučių siuntimas ir t.t.

Atnaujinta 2013 metų informacija: Kaip paslėpti Facebook draugus?

Blogerių parsidavimas

Manau visi pradedame kurti savo asmeninį ar IT naujienų blogą vedini noro pasidalinti savo mintimis ar pan. Tačiau kuo visa tai baigiasi kai kuriems blogeriams? Iš asmeninio tinklaraščio virsta į komercinį puslapį, kuriame perkama reklama internete, atgalinės nuorodos ar net straipsniai. Gal išsireikšiu per daug drąsiai, bet ar tai ne savęs pardavinėjimas? Juk asmeniniai tinklaraščiai mano supratimu nėra komerciniai projektai. Visas warez šlamštas kuriamas dėl lankomumo dėka kurio ateityje būtu galima pelnytis iš reklamų, o asmeniniai tinklaraščiai kuriami tikrai ne dėl busimo pelno (bent jau aš ne dėl kažkokio pelno ar pan kūriau savo blogą).

Viskas prasideda gana nekaltai. Sukuriamas tinklaraštis, pasirodo keletas straipsnių, jį kažkas pastebi, užsiprenumeruoja naujienas, atsiranda daugiau bendraminčių, galbūt apsikeičiama atgalinės nuorodomis ar reklama. Toliau rašomi įvairus straipsniai, prenumeratorių bei lankytojų gretos vis auga, kol galiausiai blogeriui pasiūloma parduoti reklamą, atgalinę nuorodą ar straipsnį. Arba dar blogiau, pats blogeris prikišą į savo blogą reklamų (ne draugų reklamų) ar net siūlosi rašyti savo bloge produktų ir pan apžvalgas už pinigus. Greičiausiai ne vienas blogeris pagalvoja:  „Tiek daug pastangų įdėjau į savo blogą, tai kodėl man iš jo nepasipelnyti?“ Gal palyginimas ir netinkamas, bet čia vos ne tas pats kaip prostitucija. Jei projektas kuriamas ne komerciniais tikslais, tai kodėl sulaukus pasisekimo prigrūsti į jį komercinio šlamšto?

Žinoma daug kas į savo blogą įsideda google reklamą ir tai manau nėra didelė tragedija, nors tai lengviausias kelias link parsidavimo. Blogiausia kaip blogeris gali pasielgti, tai straipsnių rašymas už pinigus. Jei straipnsiai rašomi ne savo bloge, tai žurnalistika, bet kam teršti savo tinklarašti? Jei nuperkamas straipsnis, blogeris meluoja už pinigus. Juk kai gaunami pinigai objektyvumas dingsta. Nesinori rašyti iš blogosios pusės apie kažkokį produktą, svetainę ar pan kai už jo liaupsinimą jau gauti pinigai. Skaitytojams atrodo, kad aprašomas produktas ar pan labai geras, nes juk pats straipsnio autorius šitaip jį išgyrė ir taip visi lieka patenkinti.

Kodėl perkami straipsniai? Įvairiose naujienų portaluose ar gausiai lankomuose  tinklaraščiuose fiktyvūs straipsniai perkami vien dėl reklamos, kad skaitytojai perskaitę straipsnį susidomėtu jų siūloma preke ar paslauga. Ne tokiuose populiariuose bloguose, tačiau su aukštu google page rank, straipsniai perkami vien dėl SEO. Straipsniai būna gana neilgi, pristatomojo tipo su įterptomis nuorodomis į pirkėjo svetainė. Nuorodos talpinamos kaip teksto dalis su norimų raktažodžių antraštėmis.

Krizes laikotarpiu labai populiaru pirkti straipsnius bei atgalines nuorodas paskolų tematika. Daugelis susivilioja už kelis litus įkelti į savo blogą jau sukurtą tekstą. Juk atrodo šaunu 2min sugaišti įkeliant straipsnį ir už tai gauti pinigus. Jei straipsnį tenka rašyti pačiam atrodo, kad labai šaunu už savo mėgiamą veiklą dar ir gauti pinigus, bet neapgaudinėkime patys savęs. Parsidavimas yra parsidavimas ir visi pasiteisinimai tik melas sau. Aš asmeniškai savo bloge niekada nepardavinėjau ir nepardavinėsiu nei reklamos, nei atgalinių nuorodų, nei straipsnių, nes ne tam šį blogą kūriau, kad vėliau virstu į melžiamą komercinę karvę.

Liečiamas ekranas VS klaviatūra

Šiandien norėčiau palyginti mobiliuosius telefonus su liečiamais ekranais (touch screen) ir paprasta klaviatūra. Kadangi turiu abejų tipų telefonus manau galiu būti gana objektyvus vertindamas juos.

Klaviatūra

Pliusai:

  • greitai nesusitepa;
  • lengvai nusivalo;
  • rašant galima pirštais jausti kiekvieną mygtuką ir net nežiūrėti į juos (nors tiesą sakant jei įprantama į liečiamą ekraną, taip pat galima nebežiūrėti).

Minusai:

  • nusitrina raidės (nors jau retai taip pasitaiko);
  • plastmasiniai mygtukai rašant sms „klepsi“;
  • norint pasiekti tam tikrą menių reikia gana ilgai maigyti navigacijos mygtukus.
Liečiamas ekranas

Pliusai:

  • Dideliame ekrane patogiau skaityti sms ar pan.;
  • Rašant sms neskleidžia jokio garso (nebent įjungiami klaviatūros garsai);
  • Greičiau pasiekimas norimas meniu ar pan;

Minusai:

  • Susibraižo, susitepa ekranas (jei nemokate deramai naudotis);
  • Užgesus apšvietimui ekranas tampa nejautrus (ne visiems tel).
Apibendrinimas

Asmeniškai man pranašesnis liečiamas ekranas. Bene svarbiausias pliusas, kad norimą objektą galima pasiekti vienu spustelėjimu. Norimą menių pasiekti tiek klaviatūra, tiek liečiamu ekranu nėra taip sunku, bet tarkim rašant ilgą sms ir pradžioje jos įsivelia klaida. Norit ją ištaisyti paprasta klaviatūra tektu ilgai minkyti navigacijos mygtuką, o su liečiamu ekranu pakanka tik vieną kartą spūstelėti norimoje vietoje. Nors šiais laikais tikriausiai dauguma skambina nei rašo ilgas sms, nes skambučių kainos jau nebesikandžioja. Žinoma tiems, kas nemoka deramai naudotis liečiamais ekranais, ekrano susibraižymas yra viena didžiausių baimių… bet juk tam yra įvairiausi įdėkliukai ar net plėvelės ekranui. Aš asmeniškai nenaudoju nei įdėklo, nei plėvelės ir per daugiau kaip metus laiko tik vienas įbrėžimas.

Tiems, kuriems mobilusis telefonas tik susisiekimo priemonė ir sms beveik nerašo, manau, kad geriausias variantas yra paprasta klaviatūra, nes ji daug patvaresnė ir tarnaus tikrai ilgiau, ypač jei labai nesaugote savo tel.

Reklama televizijoje

Visiems tikriausiai jau senai įkyrėjo reklama televizijoje. Kuo toliau, tuo labiau ji tampa vis įkyresnė. Žinoma, kaip busimas reklamos vadybininkas turėčiau toleruoti visas reklamos rūšis, bet jau keletą dienų besikartojantis įvykis (kurį aprašysiu šiek tiek veliau) galutinai pripildė kantrybės taurę ir nutariau viešai išreikšti pasipiktinimą reklama televizijoje.

Reklaminės pertraukos tarp laidų, serialų, filmų ir t.t. jau tapo kasdienybė ir visiems suprantamu reiškiniu. Deja televizijos kanalų savininkai tuo neapsiriboja ir reklama kišama net net, kur atrodo neįmanoma. Pavyzdžiui kažkadaise kai dar jaunas buvau… (juokauju) prieš tv3 žinias rodydavo trumpą pauzę, kurioje buvo vaizduojamas laikrodis ir einančios sekundės iki žinių. Kam įdomus tas laikrodis? Juk dabar žymiai įdomiau kai per tas keletą sekunčių dar spėjama laikrodžio apačioje prigrūsti reklamų…

Pastaraisiais metais „ant bangos“ reklamų kratiniai užmaskuoti serialų siužetais tokie kaip „Moterys meluoja geriau“, „Svetimi“, „Nemylimi“, „Pasmerkti“ ir t.t. Tikriausiai jų įkvėpėjas pats pirmasis Lietuvoje reklamų kratinys „Baltojo katino svetainė“, kuris ilgai gyvavo, bet tikriausiai dėl visiškai lėkšto siužeto pastipo… Jo pasekėjai sėkmingai klesti. Serialų siužetai tikrai geri ir paros laikas parinktas labai tinkamas, bet… yra ir kita medalio pusė. Serialai išnaudojami vien reklamos tikslams. Tarkim kaip pavyzdį paimsiu šiuo metu per tv3 rodomą serialą „Pasmerkti“. Prasidėjus serialui jo parodo gal 2-5 min. ir paleidžiama ~10min reklama. Po jos pakartojamas tas pats siužetas rodytas prieš reklamą ir tuomet jau galima mėgautis serialu, kuris trunka ~20min. Jei ne geras siužetas bežiūrint serialą galima pagalvoti, kad rodo reklamą, nes pastoviai reklamuojami nisan automobiliai (ilgai rodoma kaip automobilis atvažiuoja arba nuvažiuoja, kad būtu geriau matyti kokie „nuostabūs“ nisan automobiliai), įvairios kavinės ir pan. (prieš į jas įeinant kamera pakeliama į viršų, kad parodytų pastato pavadinimą), net kai siužetas vyksta namuose nepamirštama pareklamuoti maisto produktų, tokių kaip Spilva sultys, Suslavičiaus kečupas (demonstratyviai vartojama atsukus etiketę į kamerą). Taip pat dažnai kalbama apie susitikimus įvairiuose reklamuojamose vietose ir pokalbio metu nurodomi jų adresai bei kokia ten nuostabi vieta…

…ir daugybę kitų reklamos būtų, kuriuos dar būtu galima pakęsti jei ne paskutinė reklama, kuri, kaip jau ankščiau minėjau perpildė kantrybės taurę, tai bukgeras.lt spamas. Serialui įpusėjus pasigirsta įkyrus cypimas ir pasirodo užrašas „Tai tik akimirka Jūsų gyvenime!“ su bukgeras.lt adresu. Šioje vietoje ir neišlaikiau. Ne gana to, kad visas serialas trunka apie 20min ir prigrūstas užmaskuotų reklamų ir gal jau 10 paskutiniųjų serijų apie Tomą sergantį kaulų čiulpų vėžių bei ligoninę, kuri atseit neima kyšių (taip, aš žiūriu šį serialą), tai dar ir įkišą tą įkyrų cypimą. Ir ką jis turėtu reikšti? Ligoninės aparatūros cypimas, kai nustoja plakti žmogaus širdis, kuriam niekas nepaaukojo kraujo? O gal per gyliai kapstau… gal tai tiesiog įkyrus garsas, kuris turi atkreipti žiūrovų dėmesį. Manau tai jau peržengė reklamos rėmus. Juk kai būna reklaminės pauzės galima perjungti kanalą ar nueiti atlikti gamtinių reikalų ar pan, o kai bežiūrint serialą nežinai kada išgirsi tą ausį veriantį cypimą negali tam pasipriešinti (nebent išvis nežiūrėti to serialo). Tai manau jau nebe reklama, o spamas, kuris per prievartą grūdamas žiūrovams.

Taip išdergęs „Pasmerkti“ serialą vis tiek šiuo metu jį žiūriu. Taip, tai gana veidmainiška, bet išliejus pyktį šiame straipsnyje noras žiūrėti šį serialą neišblėso 🙂